Už statybinių atliekų išpylimą Kuršių nerijoje – 5 mln. žalos atlyginimo, baudų

Klaipėdos apygardos teismas pranešė, kad bendrovę ir jos vadovus Gintautą Matulevičių bei Mindaugą Karpičių pripažino kaltais dėl žalos aplinkai padarymo ir saugomų teritorijų suniokojimo, tačiau išteisino dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kaltu pripažintam G. Matulevičiui skirta 25 tūkst. eurų bauda, M. Karpičiui – 20 tūkst. eurų bauda, bendrovei „Akordas 1“ – 50 tūkst. eurų bauda.

Iš bendrovės valstybei taip pat priteistas 4 mln. 860 tūkst. eurų žalos atlyginimas.

Pasak teismo, abu vadovai ir įmonė kaltės nepripažino.

Tačiau, kaip nurodo teismas, remiantis byloje surinktais dokumentais, kuriais užfiksuota frezuotu asfaltu užpiltų teritorijų būklė, šias teritorijas mačiusių, jose dirbusių ir teritorijų užteršimą tyrusių apklaustų asmenų parodymais, „neginčijamai nustatyta“, jog kaltinime nurodytose vietovėse įmonės „Akordas 1“ darbuotojai išpylė neperdirbtą, t. y. iki atitinkamų frakcijų nesusmulkintą, frezuotą asfaltą, kurio sudėtyje buvo ir nuo keliolikos iki keliasdešimties centimetrų dydžio asfalto luitų.

„Nustatyta, kad nurodymus nuvežti, išpilti ir išstumdyti frezuotą asfaltą kaltinime nurodytose teritorijose pavaldiems UAB „Akordas 1“ darbuotojams davė UAB „Akordas 1“ vadovai – kaltinamieji G. M. ir M. K., kurie veikė bendrovės naudai ir interesais“, – nurodė teismas.

Į aplinką pateko kenksmingų metalų

Tyrimo duomenimis, 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2 tūkst. tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip suformuoti trys keliukai.

Neringos savivaldybės administracijos atstovai anksčiau teismui tvirtino, kad savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio suformavimo, prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.

Anot prokuroro, išpilant minėtą kiekį frezuoto asfalto, į aplinką pateko kenksmingų medžiagų – arseno, švino, chromo, vario, cinko, nikelio, švino ir kitų, taip buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams, taip pat vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei.

Prokuroro teigimu, nors gynyba laikėsi pozicijos, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga, tai nereiškia, kad tarša nebuvo padaryta.

Tuo metu advokatas Adomas Liutvinskas teisme laikėsi pozicijos, kad frezuotas asfaltas – nepavojinga atlieka, minimų medžiagų suminės ribinės koncentracijos neviršijo ES nustatytų kriterijų. Be to, žemės tyrimai esą nebuvo atlikti, tad tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkai nėra aiškus.

Teismas: bendrovė siekė kompensuoti išlaidas

Pasak teismo, byloje nustatyta, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi rekonstruojamos gatvės Neringoje aplinkkelio įrengimą, buvo abipusis rekonstrukcijos rangos sutarties šalių noras darbus atlikti kuo greičiau ir patogiau, o rekonstrukcijos projekte numatytas darbų atlikimo būdas, uždarant remontuoti tik vieną gatvės pusę ir leidžiant eismą kita gatvės puse, kėlė nepatogumų ir lėtino darbų tempus.

„Teismas padarė išvadą, kad buvo abipusis suinteresuotumas, t. y. UAB „Akordas 1“ interesas atsikratyti dalies privalomo išvežti perdirbėjui frezuoto asfalto ir tokiu būdu bent nedidele dalimi kompensuoti patirtas prisiimtas aplinkkelio įrengimo išlaidas ir Neringos savivaldybės interesas nenaudojant savų lėšų paremontuoti dalį gatvės ir kartu leisti atsikratyti dalies asfalto atliekų, siekiant panaudoti 2020 metams projektui skirtą papildomą finansavimą“, – teigiama teismo pranešime.

Pažymima, kad bendrovė darbus atliko nesudariusi jokios rašytinės sutarties, neparengusi darbų projekto ir neaptarusi medžiagiškumo, nesuderinusi asfalto atliekų panaudojimo minimame objekte su suinteresuotomis institucijomis, o darbai atlikti neatlygintinai.

Teismo vertinimu, dėl kaltinamųjų padarytų aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų ir statybinių atliekų paskleidimo tam neskirtose vietose buvo padaryta didelė žala žemei: dviejose vietose įvairiomis proporcijomis buvo išpilta atitinkamai beveik 1 060 tonų frezuoto asfalto atliekų, dėl to buvo padaryta 4,6 mln. eurų žala žemės paviršiui, ir daugiau nei 59 tonos frezuoto asfalto atliekų – šiuo atveju įvertinta žala žemei siekia apie 260 tūkst. eurų.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

123rf nuotr.