Už tvoros – 2024-ieji!

Arūnas GRUBLIAUSKIS, Šiaulių r. žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Ginkūnų agrofirma“ valdybos pirmininkas:

Besibaigiantieji metai buvo įvairūs, netrūko problemų, o kur dar gamtos išbandymai, tačiau gamyba nesustojo, kiekvienas iš 80 ŽŪB etatinių darbuotojų sąžiningai atliko savo darbą. Vis dėlto netrūko ir problemų – pieno buvo primelžta daugiau nei praėjusiais metais, bet pajamų gavome mažiau. Lietuvoje pieno sektoriaus pagrindinė problema – per maža superkamo kokybiško žalio pieno kaina. Daugelis mažesnių pieno ūkių nutraukė veiklą, nes gamybos kaštai žymiai padidėjo, o pajamos už parduotą pieną sumažėjo, todėl laikyti melžiamas karves pasidarė nuostolinga. Sumažėjo ne tik pieno, bet ir kviečių bei kitų grūdų supirkimo kainos.

Norėčiau, kad ateinančiais metais ŽŪM žemdirbius dažniau pakviestų diskutuoti, tartis, kad išklausytų duonos augintojų pasiūlymus ir atsižvelgtų į realią situaciją žemės ūkyje. ŽŪM savo įsakymais ir sprendimais turi ne trukdyti plėtoti pažangią ir pelningą žemės ūkio veiklą, o padėti spręsti iškilusias problemas. Žemdirbiai nori konstruktyvaus dialogo su žemės ūkio ministru.

Dainius ARLAUSKAS, Anykščių r. ūkininkas:

Profesine darbo prasme ūkyje ir valdomuose plotuose šie metai labai smarkiai neišsiskyrė iš prieš tai buvusiųjų. Dienos bėgo, keitėsi nuotaikos – nuo visiško nusivylimo per pieno krizę, kuri vis dar neišspręsta, ar begalinio džiaugsmo laiku surinkus visą derlių į aruodus ir radus laiko nors trumpam poilsiui su šeima prie jūros darbų gausoje. Šie metai pasižymėjo informacijos kiekiu, jos sklaida. Aiškiai numatyta ūkio vizija keleriems metams į priekį jau tapo rimtu iššūkiu visai žemdirbių bendruomenei.

Pavasarinės, vėlyvos, itin stiprios šalnos turėjo įtakos visoms žemdirbiškos veiklos sritims, nesančioms po stogu ar šiltnamiuose. Vėliau užklupo sausra, kuri atskirus šalies regionus paveikė nevienodai. Skaičiuojama, kad ji pasiglemžė apie 25–30 proc. derliaus. Metų darbus vainikavo gausiai iškritę krituliai, kurie neleido nei laiku užbaigti sėjos, nei kokybiškai nuimti vėlyvųjų kultūrų – grikių, kukurūzų, nei gyvulininkystės ūkiams atsilaisvinti mėšlo rezervuarus ir organines trąšas įterpti į dirvą, nei kokybiškai paruošti dirvas ateinančių metų pavasario darbams.

Labiausiai apmaudu, kai mūsų šalies aukščiausi pareigūnai, turintys ginti vieną iš svarbiausių mūsų šalies ūkio sričių – žemės ūkį – imasi pamotės vaidmens ir žiūri į jį per rožinius akinius ir labai trumparegiškai. Nesuprantu, kaip galima taip nemylėti savo krašto. Ar viskas dėl asmeninių ambicijų, siekiant būti lyderiais įgyvendinant ES žaliąjį kursą? Žemdirbiams pateikus pasiūlymą, kuris būtų racionalus visoms pusėms, baksnojama į EK ir jos reikalavimus, teigiama, kad ji jokiu būdu neleis. Biurokratai dažnai vartoja žodžių junginį „šios išlygos“, nors dažnu atveju tai yra ne išlygos, bet senos, gerai visiems žinomos tiesos su naujų idėjų pliūpsniu, kur tikrai būtų ne prasčiausiomis sąlygomis įgyvendintas žaliasis kursas, ir mūsų žemdirbystės kraštas neartėtų prie stagnacijos ar žlugimo. Jau dabar provincijos užkaboriuose gyvybė klesti tik dėl žemės ūkio. O kas liktų iš mūsų šalies, jei ši sritis apleistų šias teritorijas? Susitikimo su EK pareigūnais Briuselyje metu, ginant šalies žemdirbius, EK atstovaujantys pareigūnai įvardijo, kad pirmiausia viskas prasideda nacionalinėje teisėje, kur valstybė narė pati renkasi, kaip ir kokiomis priemonėmis įgyvendinti ES reikalavimus.

Šie metai pasižymėjo ir gausa protestų, kuriuose aktyviai su bendražygiais, draugais, kolegomis dalyvavome ar net koordinavome. Nors žemdirbių protestų akcijos nedavė didelio, greitai apčiuopiamo rezultato, kaip daugelis vylėsi ar norėjo, tačiau šiais metais buvusios mūsų akcijos padėjo stiprų pagrindą kitoms ateities akcijoms ar protestams, kurių ateityje tikrai bus ne vienas. Visa tai padėjo suvienyti žemdirbius, kurie pamatė, kad kartu galima nuveikti gerokai daugiau nei atskirai po vieną. Net mano kaimynas skeptikas pradėjo tikėti, kad valdžios sprendimus galima paveikti, kadangi po kiekvieno žemdirbių aštresnio veiksmo nepakeliami ar pertekliniai reikalavimai buvo keičiami, naikinami, švelninami.

Kalbant apie kitus metus, nemanau, kad jie bus lengvesni, nes „jovalo“ nueinanti valdžia pridarė ar dar pridarys – jo per vienerius metus neišmėši. Paminėsiu, kad drastiškai kritus produkcijos supirkimo kainoms ir dėl buvusių labai brangių trąšų, šiuos metus ne vienas ūkis užbaigs nuostolingai. Todėl atsistatyti vienerių metų greičiausiai neužteks, nes mes nežinome, ką mums motulė gamta yra numačiusi. Manau, kad dabar yra pats laikas šiek tiek atsipūsti, pasiilsėti, kad kitus metus pradėtume su nauja energija ir ryžtu pasiekti didesnių ir geresnių tikslų – tiek savo ūkiuose, tiek valstybėje. Kitais metais bus rinkimai, jie nulems mūsų šalies ateitį. Todėl norėčiau, kad aukščiausius postus užimtų stiprūs, įžvalgūs ir puikiai tą sritį išmanantys specialistai, kurie ne tik primetinėtų nepamatuojamus reikalavimus, bet drąsiai kalbėtųsi su socialiniais parteriais ir priimdami sprendimus remtųsi daugumos nuomone. Sau ir kitiems linkiu konstruktyviai kokybiško darbo, kad liktų kuo daugiau laiko poilsiui ir laisvalaikiui su šeima.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.