Kaunas +1,2 °C Nedidelis sniegas
Sekmadienis, 8 Grd 2024
Kaunas +1,2 °C Nedidelis sniegas
Sekmadienis, 8 Grd 2024

Užantspauduota: Seimo komiteto sprendimai

2022/01/20


Baigėsi Seimo rudens sesija (nors jau link pavasario). Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) vakar tęsė parlamentinę kontrolę dėl daugiamečių pievų atkūrimo, apleistų žemių bei numatomų kvotų lengvatiniam žemės ūkio gazoliui. Dviejų klausimų svarstyme kuriam laikui padėtas taškas – priimti protokoliniai nutarimai.

Apleistų žemių galvosūkiai

Apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotai kasmet vis mažesni. 2013 m. jie užėmė 190 tūkst. ha, o pastaruoju metu tik 37,26 tūkst. ha, arba 1 proc. visos šalies žemės ūkio naudmenų. Diduma apleistų žemių (29,3 tūkst. ha) yra privačiose rankose, tačiau valstybė taip pat nėra pavyzdinga turto šeimininkė – jai atsakomybė tenka dėl 8 tūkst. ha.

Problema daugialypė – susijusi ir su politikų sprendimais, kurie lemia žmonių pasirinkimą deklaruoti žemę ar ne, dirbti ją ar ne; ir su konkretaus ūkio situacija: daugelyje ūkių yra neracionalių dirbti, žemdirbystei neparankių mažų sklypelių, kuriuos kartu sudėjus susidaro dideli plotai. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis abejoja, ar Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateikiama apleistų žemių statistika atspindi tikrąją situaciją: anksčiau būdavo dirbama 4 mln. ha, o dabar deklaruojami nepilni 3 mln. ha – kur pradingo milijonas?  Apleistų žemės ūkio paskirties žemių klausimas pastaruoju metu itin aštrus, vėlgi, tema nėra paprasta.

Aplinkos ministerijos (AM) ir ŽŪM rengiami teisės aktų pakeitimai byloja, kad svarstyklės neabejotinai krypsta į miškų pusę. Tam sudaromos patrauklesnės sąlygos: žemės ūkio paskirties žemės sklype miškas galės būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, paprastinamas žemės sklype esančių miško naudmenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Bendru dviejų ministrų įsakymu keičiami miško įveisimo ne miško žemėje bei medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai. Sumažės administracinė našta privačios žemės savininkams, veisiantiems naujus miškus ne miško žemėje, sutrumpės terminas, per kurį institucijos priima sprendimą. Nereikės rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui veisti, kai miškas veisiamas mažuose plotuose (iki 10 ha), taip pat bus leista veisti mišką nenaudojamose ar apleistose derlingesnėse žemėse.

Kita vertus, mišku savaime apauganti žemė yra kadaise buvusios daugiametės pievos – plotai, kurių referencinius dydžius šalis narė privalo išlaikyti. ŽŪM nuogąstauja, kad įsipareigojimams tesėti Lietuvoje ilgainiui gali fiziškai pritrūkti žemės.

Seimo komiteto pirmininkas į situaciją žvelgia plačiau – reikėtų pradėti kalbėti apie žemės politiką, žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, aiškiau identifikuoti apleistas žemes, atsisakyti valstybinės žemės panaudos. Taip pat jis akcentuoja, kad nereikėtų visos apleistos žemės užleisti miškais – jų plėtra turėtų būti apgalvota. „Kalbam apie ekstensyvėjantį žemės ūkį, tam pačiam produkcijos kiekiui užauginti reikės daugiau žemės.“

Rengs koncepciją

Apie apleistas žemes Seimo komitete plačiai buvo kalbėta praėjusią savaitę. KRK nariai sveikino ŽŪM išsakytą idėją plėtoti agromiškininkystės sistemą. Vakar ta tema buvo plėtojama, o galiausiai priimtas protokolinis nutarimas.

Seimo komitetas ŽŪM ir jai pavaldžiai Nacionalinei žemės tarnybai pavedė atlikti valstybinės žemės naudojimo analizę (įtraukiant ir kitos paskirties, organizuotų teritorijų žemėnaudą), kad būtų galima numatyti žemės naudojimo strategiją, žemės pardavimą. Taip pat ministerijai pasiūlyta iki kovo pabaigos parengti ir KRK pateikti Lietuvos agromiškininkystės koncepciją. Turėtų būti aiškiai numatyta, kokiose žemėse ją ketinama plėtoti (nusausintose ar ne), kiti žemės rinkai įtaką galintys daryti aktualūs dalykai.

Dėl „lubų“ lengvatiniam gazoliui

Seimo komitete įsižiebė aistringa diskusija dėl lengvatinio žemės ūkio gazolio. Vyriausybė Seimui siūlo įvesti žaliojo dyzelino „lubas“: nuo 2024 metų liepos mėn. vienam subjektui nustatyti 100 tūkst. l dyzelino lengvatinio akcizo tarifo ribą, o nuo 2025 metų liepos – 50 tūkst. l „lubas“.

Pagal aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės pateiktus skaičius, pirmasis akcizų lengvatos mažinimo etapas paliestų 247 ūkius, arba 0,2 proc. visų ūkininkų. Antrajame etape „lubas“ pajustų 721 ūkis, arba 0,6 proc. visų ūkių. Taigi priemonė, AM vertinimu, žemdirbių bendruomenei nebūtų skausminga.

Nesėkmę dėl siūlomo naujo automobilių taršos mokesčio Seime patyręs aplinkos viceministras Simonas Gentvilas nekantravo – tvirtino, jog dabar turėtume suprasti, esą atsisakius vieno instrumento, turi būti sustiprinti kiti, kitaip Lietuva nepajėgs mažinti emisijos iš transporto sektoriaus, grės baudos.

Vyriausybėje jau apgintą nuostatą gynė ir finansų viceministrė Rūta Bilkštytė: esą dar yra metai pasiruošti, „lubos“ paliestų tik stambiausius ir pažangiausius ūkius, kuriems rasti alternatyvą dyzeliniam kurui neturėtų būti didelė našta. O dėl akcizo tarifų lengvatos šalies biudžetas netenkantis 92 mln. Eur (tad ir žemdirbiai netektų tos pačios sumos – red. pastaba).

ŽŪM turi atskirą nuomonę. Siūlo lengvatos mažinimo kalendorių vėlinti – pirmąją „lubų“ įvedimo pakopą taikyti nuo 2026-ųjų, o antrąją – nuo 2029-ųjų.

Argumentai yra keli, ir juos vieningai palaiko visi KRK nariai. Šiuo metu dyzeliniam traktoriui nėra alternatyvos – dar tik kuriami eksperimentiniai modeliai. Ateinančio finansinio laikotarpio pabaigoje, tikėtina, alternatyvos jau bus; „švariai“ technikai įsigyti galima bus numatyti ir investicijas. Svarus argumentas yra ir tai, kad šiuo metu, kai brangsta visos gamybos sąnaudos, papildomai įvesti naujus suvaržymus būtų neprotinga ir neapdairu, nes grėstų dar didesnis žemės ūkio produkcijos ir maisto brangimas.

Seimo komitetas balsuodamas apsisprendė. Protokoliniu nutarimu KRK palaiko ŽŪM siūlymą vėlinti „lubų“ įvedimą žaliajam dyzelinui.

2022-01-20 ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ Seimo kaimo reikalų komitetas, pievų atkūrimas, kvotos gazoliui, apleistos žemės, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas
Dalintis

Verslas