Užduotis naujai Europos Komisijai – stiprinti bendrąją rinką kaip pagrindinį ekonomikos klestėjimo variklį

Darbą pradedančios Europos Komisijos (EK) laukia nauji ir seni iššūkiai: nuo paramos karo siaubiamai Ukrainai iki investicijų į bendrijos gynybą bei saugumą didinimo. Nemažiau svarbu bus atliepti technologinį ir geopolitinį spaudimą iš JAV ir Kinijos bei valdyti euro integracijos verte nusivylusių rinkėjų bendrijos viduje socialinius, ekonominius lūkesčius.

„Šiuos išorinius ir vidaus iššūkius ES turi spręsti tuo metu, kai jos ekonomikos plėtra lėtėja, o viešųjų išlaidų poreikiai auga. Tai silpnina jos geopolitinę įtaką bei patrauklumą“, – sako apžvalgos autorius Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Grįžimas prie to, kas laikoma svarbiausiu ES laimėjimu – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas, jo teigimu, turėtų būti tarp svarbiausių EK ir valstybių narių prioritetų ateinančiais metais.

„Nuo 1957-ųjų imta formuoti bendroji rinka, tikėtasi išjudins valstybių narių ekonominį augimą ir piliečių gerovę. Pačios EK skaičiavimu, kliūčių pašalinimas vien tik prekių ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių iki šio dešimtmečio pabaigos galėtų sukurti vertės už 713 mlrd. eurų. Tai suma, beveik prilygstanti visam po pandemijos inicijuotam Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondui“, – teigė VU TSPMI profesorius.

Vis dėlto pažanga mažinti perteklinį reguliavimą ir mainus tarp šalių narių ribojančius administracinius reikalavimus buvo lėta, o įrodymų, kad politiniai pareiškimai neatitinka tikrosios ekonominės integracijos bei vieningos rinkos principų įgyvendinimo per pastaruosius du dešimtmečius, tik daugėjo.

Poreikį situacijai keisti rodo ir atsinaujinęs ES institucijų dėmesys bendrosios rinkos konkurencingumo didinimui: šių metų balandį Europos Vadovų Taryboje svarstytas naujas „Europos konkurencingumo susitarimas“, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungai (ES) sumažinti atotrūkį nuo Kinijos ir JAV, buvusiems Italijos premjerams Enrico Lettai ir Mario Draghi pavesta parengti ataskaitas apie ES bendrosios rinkos ateitį ir ES konkurencingumą.

R. Vilpišauskas pabrėžia, kad iniciatyvų peržiūrėti bendrosios rinkos veikimą bei kelti jam naujus tikslus būta ir anksčiau. Vis dėlto trūko įsipareigojimo praktiniams sprendimams ir jų įgyvendinimui, o vietoje to ES politinis dėmesys buvo skiriamas vis naujoms integracijos iniciatyvoms ir krizių valdymui.

„Šį kartą prioritetas turėtų būti teikiamas konkrečių reguliacinių ir administracinių kliūčių laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimui tarp valstybių pašalinti, politikai turėtų dažniau vertinti, kokį poveikį šioms keturioms laisvėms padarys naujai priimti teisės aktai ES ir nacionaliniu lygmeniu“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.

Partnerio informacija

Viršelyje: VU TSPMI prof. Ramūnas Vilpišauskas. VU TSPMI / Emilės Indrašiūtės nuotr.