Užkliuvo už MB

Paneigė gandus

Augantis šios verslo formos populiarumas rodo, kad MB tapo svarbia verslo dalimi. Todėl kalbos apie galimus pokyčius kelia neapibrėžtumą ir nerimą veikiančių MB nariams. Kokie motyvai lėmė šį žingsnį? Su „Ūkininko patarėju“ kalbėjęs BFK pirmininkas Algirdas Sysas pažymėjo, kad teiginių apie planus atsisakyti MB jis nėra sakęs. „Kažkas parašė, vėliau tą pasigavo kiti. Tokių norų tikrai nėra. Nekalbama apie tai ir darbo grupėje nebus kalbama apie tai, kad reikia mažinti MB. Kalba eina apie individualią veiklą, jos rūšis, kurių, berods, yra septynios, pradedant individualia veikla pagal pažymas ir t. t. Žiūrint į kitų šalių patirtį, ten dažniausiai yra akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės, kuriose yra arba vienas žmogus, arba keli žmonės“, – pažymėjo BFK pirmininkas.

Jis teigė, kad mūsų šalyje visa tai būtų galima sutvarkyti per bendrą sistemą, kad kiekvienas, net dirbantis individualiai, pradėtų kitaip skaičiuoti mokesčius. Todėl pirmiausia reikėtų apsispręsti, ar galima panaikinti tas verslo rūšis, kuriomis šiandien žmonės nesinaudoja. „Aš juokauju, kad galima palikti vieną pavadinimą, kuris vadinsis MB, jeigu tai visiems labai patinka. Nes pagal RC sausio mėn. duomenis, 46 proc. įmonių yra MB. Gal tada nereikia individualių įmonių pagal civilines sutartis? Būtina diskutuoti apie tai, kiek verslo rūšių šaliai iš tiesų reikia. Dabar daugiausia apie naujus mokesčius kalba ne įstatymų leidėjai, bet verslo atstovai. Mes apie tai nekalbame ir apie jokį MB atsisakymą nesvarstome“, – ŪP tvirtino A. Sysas.

Reikia ramybės

BFK pirmininko pavaduotojas Valius Ąžuolas įvardijo, kad Lietuvoje veikiančių verslo formų ir jų įvairovės mažinimo iniciatorius yra pats A. Sysas. „Man iš tiesų yra liūdna, kad aš pats iš žiniasklaidos sužinau, jog yra tokios iniciatyvos, tokie norai peržiūrėti ar kažką naikinti. Teko girdėti, kad kai kurie komiteto nariai ar juoko, ar kitokia forma yra sakę, jog verslo formų yra per daug, gal reikėtų jų kiekį mažinti. Tačiau kaimynai lenkai nemažina verslo formų skaičiaus, netgi didina, pritaiko prie kiekvieno smulkiojo verslo, kad jam būtų palankios sąlygos. Tai ar mes eisime kita kryptimi?“ – nuostabos neslėpė BFK pirmininko pavaduotojas.

ŪP jis teigė, kad valdančiojoje daugumoje esantys „valstiečiai“ nuolat pasisako, jog tikrai nereikėtų mokesčių nei didinti, nei kitokiais būdais apriboti smulkųjį verslą, spausti, ar sukurti jam blogesnes sąlygas. V. Ąžuolas tvirtino nematantis tikslo mažinti verslo formų įvairovės, nes verslui reikia ramybės, kad jis galėtų dirbti, užsidirbti ir valstybei mokėti mokesčius. „Jei mes pradėsime dar kažkokį verslo sukrėtimą, tai šiuo metu tą daryti yra ne laikas ir ne vieta. Smulkųjį verslą aš ginu ir ginsiu“, – tvirtą nuomonę redakcijai išsakė BFK pirmininko pavaduotojas.

Sudarytos sąlygos

To paties komiteto narys Robertas Puchovičius teigė, kad MB skaičiaus didėjimą lėmė mokesčių reforma. „Tiems, kas turi didesnę apyvartą, persiregistruoti į MB yra alternatyva, leidžianti sumažinti mokesčių naštą ir toliau vystyti veiklą. Komitete apie tai plačiai nekalbėjome, todėl buvo pasiūlyta sudaryti grupę, kad apie tai plačiau padiskutuotume. Manau, MB, kaip alternatyva, tikrai yra reikalinga, kad būtų skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas. Jei MB bus panaikinta ir bus pasiūlyta geresnė alternatyva, tą būtų galima svarstyti, ieškoti geriausio sprendimo, kad ir pinigai eitų į biudžetą, ir išsilaikytų verslai, ūkininkai. Tačiau šiuo metu tokių pasiūlymų dar negirdėjau. Mūsų partija taip pat turės savo nuomonę, nes palaiko ūkininkus, kad smulkieji galėtų išgyventi. Ieškosime tokio sprendimo ir palaikysime tokį, kuris reikalingas ūkiams, verslams“, – ŪP tvirtino R. Puchovičius.

Nuomonę redakcijai išsakęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį į MB, kaip į savarankiškai žmonių sau sukurtas darbo vietas. „Jiems buvo sudarytos sąlygos taip organizuoti savo verslą. Ar dabar reikia imti ir naikinti šią verslo sritį? Toks požiūris būtų neatsakingas – naikinti tai, kas yra sukurta. Buvo tokių kalbų, girdėjau iš A. Syso, kad daug verslo persiregistravo į tą formą. Tai vis tik reikėtų galvoti prieš kažką naujo kuriant, koks po to bus poveikis. Žinoma, kad žmonės galvoja, kaip jiems ekonomiškai geriau, o šiuo atveju mokesčiai, matyt, yra palankesni dirbantiems šia forma“, –
kalbėjo parlamentaras.

Iššešėlinimo forma

V. Pranckietis ŪP teigė, kad MB buvo gera verslo iššešėlinimo forma, todėl, jei būtų atsisakyta MB, bus nueita atvirkščiu keliu. „Nežinia, ar šiuo keliu bus einama – galbūt ir ne. Tačiau tokie pasiūlymai jaudina žmones. Bet kuriam, kuris kūrė savo verslą, būtų skaudu išgirsti, kad tai, kas iki šiol buvo daroma taip, dabar bus kitaip. Kaip ir su žvėrelių fermomis, kuomet augintojai tapo nelegalais, nes kažkas pagalvojo, kad tai yra neetiška ir negerai. Tie visi „kažkas“ dažniausiai būna tie, kurie nebuvo sukūrę nė vieno savo verslo. Ir šiuo atveju diskusijas kelia žmonės, kurie, tikėtina, neturi jokios asmeninės patirties, vykdant privačias iniciatyvas ar jas paverčiant veikiančiu verslu“, – dėstė KRK narys.

Apie MB kalbėjusi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pastebėjo, kad kaimiškose vietovėse žmonės yra įpratę dirbti drauge, talkinti vieni kitiems, todėl ši verslo forma jiems yra naudinga. „MB populiarios. Žmonės nori išgyventi, todėl vykdo šią veiklą, o politikai žiūri, kaip biudžetą surinkti. Tačiau jei politikams kyla minčių panaikinti MB, jie turėtų pasvarstyti, ar tai neišplės šešėlinio verslo“, – ŪP aiškino Z. Dargienė.

Natūrali tendencija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vyriausioji lektorė ir MB „Ratai visiems“ teisininkė dr. Inga Vidrevičienė ŪP teigė, kad MB skaičiaus augimas pastaraisiais metais yra natūrali verslo aplinkos raidos tendencija. Lietuvos verslo struktūra jau kurį laiką orientuota į smulkųjį ir labai smulkų verslą. Pagal registruotų įmonių skaičių Lietuva yra labai smulkaus verslo šalis, o MB, kaip teisinė forma, tam idealiai pritaikyta.

„Kaip vieną šių įmonių skaičiaus augimo veiksnių galima įvardyti visuomenės verslumo didėjimą, tačiau reikšmingesnę įtaką turi ekonominis neapibrėžtumas – infliacija, svyruojančios žaliavų, transportavimo kainos, darbo rinkos pokyčiai. Esant tokiai situacijai, žmonės ieško lankstesnių veiklos formų, leidžiančių verslą pradėti su mažesne rizika ir kaštais, trumpesnėmis ir paprastesnėmis administracinėmis procedūromis“, – aiškino dr. I. Vidrevičienė. VDU ŽŪA vyriausioji lektorė teigė, kad, kiek jai tenka susidurti, nemaža dalis visuomenės, besidominti verslo aplinka, yra labiau finansiškai raštinga, geriau supranta juridinių asmenų teisinių formų skirtumus. Nemaža dalimi prie to prisideda ir valstybinės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, RC ir kt., kurių puslapiuose prieinama ir suprantamai pateikiama informacija ir instrukcijos apie įmonių steigimo procedūras bei jų veiklos niuansus.

Lėmė populiarumą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.