„Užleidžiu lyderystę pasiryžusiems prisiimti atsakomybę“

– 2021 m. buvote išrinktas LŪS pirmininku. Kokie buvo pirmieji darbai naujose pareigose? Kas padėjo ir kas, priešingai, susilaikė nuo paramos?

– Prieš penkerius metus LŪS rinkimuose buvau išrinktas pirmininku, įvyko ir visos LŪS vadovybės rinkimai. Pirmininkaudamas rėmiausi tais, kurie buvo gavę pasitikėjimo balsus ir tapę LŪS valdymo organų nariais, tačiau kartu stengiausi, kad į LŪS veiklą įsitrauktų visi organizacijos nariai – tiek rajonų skyrių lyderiai, tiek aktyvesni jų nariai.

Siekiant paskatinti didesnį įsitraukimą į LŪS veiklą, pradėtas taikyti darbo grupių pagal skirtingas temas veiklos organizavimo principas. Šiose darbo grupėse galėjo dalyvauti atitinkamą kompetenciją turintys ūkininkai, LŪS nariai, pareiškę norą įsitraukti į tokią veiklą.

Kaip ir visada, reformos ne iš karto būna visų priimamos, bet stiprios opozicijos LŪS veikloje nebuvo. Stengiausi girdėti visų nuomones, jas derinti ir rasti sprendimus kompromisų būdu. Pagrindinis siekis buvo ne slopinti iniciatyvą parodžiusius žmones, bet atverti jiems galimybę realizuoti savo sumanymus. Tokiu būdu LŪS veikla tapo įvairesnė ir labiau matoma ūkininkams bei visuomenei.

– Kaip vyko prezidiumo darbas, su kokiais iššūkiais teko susidurti?

– Prezidiumui teko dalytis atsakomybe už priimamus sprendimus. Nors dauguma prezidiumo posėdžių buvo išplėstiniai ir juose dalyvavę visi LŪS rajonų skyriai turėjo teisę balsuoti priimant sprendimus, kartais tekdavo paklausti tik prezidiumo narių nuomonės, ypač sprendžiant LŪS lėšų panaudojimą ir pinigų srautų planavimą.

– Kokie buvo santykiai su politikais? Ar į ūkiškas problemas jie reaguodavo geranoriškai?

– Jei į visus klausimus politikai reaguotų geranoriškai, tai žemdirbių savivaldos poreikis sumažėtų mažiausiai perpus. Kitas dalykas, kad ir esant politikų geranoriškam požiūriui į žemės ūkį, jiems trūksta kompetencijos ir jie negali žinoti visų žemės ūkio niuansų.

LŪS atstovams svarbu dalyvauti visose politinėse diskusijose. Mums vienodai svarbios tiek tiesiogiai teisėkūroje sprendžiamos ūkininkų, tiek ir ūkininkavimo veiklos ar gyvenimo kaime problemos, jų aiškinimasis, nagrinėjimas.

Jei politikai turėjo savo nuomonę ir buldozerio principu nesiklausę žemdirbių nuomonės norėjo ją įgyvendinti teisės aktuose, teko organizuoti pasipriešinimą – akcijas, piketus, taip siekiant į pagalbą pasitelkti visuomenę. Politikai suprasdavo, kad visuomenė palaiko ūkininkus, ir būdavo priversti nusileisti.

Apibendrindamas galiu teigti, kad LŪS ir mano, kaip pirmininko, santykiai su politikais buvo įvairūs, ne visada bendradarbiavimas vyko sklandžiai ir konstruktyviai.

– Jums teko dirbti su keturiais žemės ūkio ministrais. Kaip sekėsi rasti sprendimus ir bendrą kalbą su kiekvienu iš jų? Kaip apibūdintumėte bendradarbiavimą ir bendravimą su Seimo Kaimo reikalų komitetu (KRK) ir jo vadovais?

– Į LŪS veiklą aktyviai įsitraukiau nuo 2009 m., tapęs Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininku. Beveik iš karto tapau LŪS prezidiumo nariu, vėliau – LŪS vicepirmininku. Tad, atstovaujant LŪS, teko reikalų turėti daugiau nei su keturiais žemės ūkio ministrais.

Žinoma, kad tapus LŪS pirmininku užgulė didesnė atsakomybė pasiekti ūkininkams naudingų rezultatų. O jie galėjo atsirasti radus bendrą kalbą su žemės ūkio politikos formuotojais, žemės ūkio ministrais, viceministrais ir ministerijos specialistais, KRK pirmininku ir KRK nariais, kitais parlamentarais. Tikrai nebuvo paprasta rasti sąlyčio taškų su ministru, kuriam „žemės ūkis – tai ne raketų mokslas“. Bet žemės ūkio politikos kūrimo procese yra daugiau sprendimų priėmėjų, ne tik žemės ūkio ministras, todėl reikėjo rasti būdų, kaip pasiekti rezultatus, taip sakant, „per aplinkui“.

– Kaip vertinate LŪS skyrių, ūkininkų asociacijų, veiklą?

– Džiugu, kad yra naujų LŪS narių, kad kai kuriuose rajonuose atsikūrė, vėl pradėjo veiklą LŪS skyriai. Bet, manau, svarbiausia yra stabilumas. Tad reikėjo padėti naujokams ir silpniau savo veiklą organizuojantiems skyriams. LŪS stiprybė ir yra stabiliai gerai dirbančiuose skyriuose, nes iš jų gaunama daugiausia pagalbos organizacijos veikloje. Šie skyriai nuolat finansuoja LŪS veiklą, turi sukaupę daugiausia žemdirbių savivaldos organizavimo patirties, todėl būna aktyvūs planuojant LŪS veiklą ir įgyvendinant išsikeltus uždavinius. LŪS rajonų skyrių nariai yra visos LŪS veiklos pamatas. Jų gerovė ir stiprybė užtikrina sėkmingą sąjungos gyvavimą, todėl ūkininkai mums yra patys svarbiausi.

– Kas pasikeitė LŪS per vadovavimo metus?

– Kai tapau pirmininku, mano pagrindinis tikslas buvo įtraukti į veiklą daugiau naujų, lyderio savybėmis pasižyminčių, atsakomybės nesikratančių žmonių. LŪS bendruomenė atjaunėjo, senesnę kartą pakeitė jaunesni, aktyvūs nariai. Tokios permainos buvo neišvengiamos. Mano pareiga buvo netrukdyti šiems procesams ir net juos skatinti.

– Kaip manote, kokia ateitis laukia LŪS ir kitų žemdirbių organizacijų? Koks tų organizacijų tarpusavio santykis?

– Dažnai girdžiu samprotaujant, kad geriau ir paprasčiau būtų, jei Lietuvoje būtų viena didelė ir stipri ūkininkų savivaldos organizacija. Bet per ilgą istorijos tarpsnį susiklostė taip, kad ūkininkų interesai išsiskyrė ūkiams labiau specializuojantis. Buvo pasirenkama juridinio arba fizinio asmens, vykdančio žemės ūkio veiklą, forma, taip pat nenašių žemių ar ekologinio ūkininkavimo kryptis ir pan.

Taip atsitiko dėl to, kad lyderiai nesugebėjo susitarti ir išsitekti vienoje asociacijoje, panoro vadovauti savo įsteigtoms organizacijoms. Todėl ir yra tokia marga žemdirbių savivalda. Manau, kad toks procesas normalus demokratinėje visuomenėje.

Brandžios demokratijos šalyse dėl geresnių rezultatų ir bendrų tikslų skirtingų interesų grupės ieško bendrų vardiklių ir susijungia. Taip natūraliai vyksta ir su Lietuvos žemės ūkio savivalda. Kiekvienam savi marškiniai yra arčiau kūno, o nuosavos bėdos visada atrodo didesnės nei kaimyno. Todėl žemdirbiai, siekdami, kad būtų lengviau susikalbėti, susiskaldė į asociacijas pagal įvairius požymius. Daug asociacijų jau baigė veiklą, sunyko ar įsiliejo į kitų asociacijų gretas. Veikiančios asociacijos jungiasi į antrojo lygio asociacijas. Todėl galima teigti, kad savivalda gyva, asociacijos konkuruoja, kuri geriau atstovaus savo narių interesams.

Manau, kad žemdirbiai atsirinks, kas jiems tinkamiausiai atstovauja ir kas iš asociacijų lyderių atstovavimu prisidengdamas sprendžia savo asmeninius reikalus. Gaila, kad kartais asociacijos įsivelia į tarpusavio nesutarimus, kurie visuomet reikalauja daug išteklių, bet dažniausiai nesukuria jokios pridėtinės naudos.

– Ko palinkėtumėte naujajam LŪS pirmininkui ir jo komandai (naujajam prezidiumui)?

– Naujajam LŪS pirmininkui ir jo komandai linkiu kūrybiškumo, išradingumo, įtaigumo, ūkininkų bendruomenei svarbių tradicijų puoselėjimo. Linkiu visuomet mąstymu ir darbais būti visų ūkininkų, LŪS narių atstovais. Tam reikės kantrybės, pasiaukojimo ir sąžiningumo.

– Ar dar turėsite noro dalyvauti aktyvioje LŪS veikloje, ar labiau koncentruositės į savo ūkį, pomėgius?

– Būdamas LŪS pirmininku, paaukojau daug laiko, visą laisvalaikį ir dar vogiau laiką iš ūkio, kuris maitina mano šeimą. Kai pasikeitė aplinkybės ir netekau galimybės skirti tiek laiko LŪS, kiek jo galėjau skirti anksčiau, nebegalėjau būti ir tikru organizacijos lyderiu. Todėl lyderystės klausimą reikėjo spręsti nedelsiant. Nenorėjau pakenkti LŪS, dirbdamas mažiau nei įprastai. Užleidžiu lyderystę tiems, kas pasiryžę prisiimti atsakomybę. Esu labai dėkingas Gedui Špakauskui, kuris sutiko vicepirmininko pareigas iškeisti į pirmininko ir perimti visą anksčiau man tekusį krūvį.

Esu LŪS narys ir toliau juo liksiu bei pagal galimybes dalyvausiu veikloje. Nesijaučiu, kad galėčiau būti atstumtas LŪS bendruomenės. Manau, kad bendrausime ir kartu dirbsime. Ar kompensuosiu iš ūkio nugvelbtą laiką, ar daugiau liks laisvo laiko pomėgiams, pamatysiu. Kol kas čia niekas nesikeis.

– Papasakokite apie savo ūkininkavimo patirtį. Kodėl, būdamas profesionalus muzikantas, galiausiai ėmėtės ūkininkauti? Kiek chorvedžio ir vargonininko patirtis pravertė ūkininkaujant ir vadovaujant LŪS?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.