Užmojai pasukti upelius į senąsias vagas ir pamiršta melioracija

Šešis dešimtmečius buvo kuriamos melioracijos sistemos, pasitelkiant tam ir upes. Tačiau dabar jų ištiesintos vagos vertinamos itin kritiškai.  Europoje šuo metu siekiama atkurti natūralią upių tėkmę. Įsibėgėja panašūs projektai ir Lietuvoje. O kas bus su melioracija – turtu, kurio vertė per 2 mlrd. Eur, tačiau nusidėvėjimas kai kur siekia 70 proc. ir daugiau, kol kas neaišku.

Švelniosios priemonės

Mokslinių studijų duomenimis, melioracija paveikė daugiau kaip 80 proc. šalies upių vagų. Jų vingiai buvo paversti taisyklingo trapecinio profilio grioviais su nuskurdusia upių flora ir fauna, sparčiai dumblėjančiu dugnu. Imtis veiksmų tai pakeisti šiuo metu skatina ES ir nacionaliniai dokumentai:

Bendroji vandens politikos direktyva, aplinkos ir žemės ūkio ministrų parašais patvirtintas Vandenų  plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planas, Europos žaliasis kursas, Vyriausybės programa. Kai kuriose Europos šalyse įgyvendinami brangūs projektai, siekiant upes grąžinti į senąsias vagas.

Lietuvoje pasirinktos švelniosios vandenų būklės gerinimo priemonės. Jomis sureguliuotų upelių vagoje siekiama suformuoti sraunumas, užutekius, duburius ir slenksčius, taip padidinti deguonies kiekį vandenyje ir sąlygas rūšių įvairovei gausinti, vandeniui natūraliai apsivalyti.

Projektai įsibėgėja

Musės, Vokės, Vyžintos ir Širvintos upėse švelniosios renatūralizacijos fizinius darbus planuojama pradėti jau šią vasarą. Musės upė aukštupyje, apie 15 km ruože vaga buvo ištiesinta, renatūralizavimo priemonės (daugiausia panaudojant akmenis) numatytos penkiuose ruožuose, jų bendras ilgis 1,5 km.

Kitur visoje Lietuvoje vyksta projektavimo darbai.

Upių baseinų valdymo planuose identifikuoti 163 upių ruožai, kurie praeityje dėl tiesinimo neatitinka geros būklės kriterijų. Pertvarkos bus imtasi ne mažiau kaip 75 upių ruožuose. Tam pasitelktos ES struktūrinių fondų (Sanglaudos) fondo lėšos. 6,9 mln. Eur – tiek skirta projektui „Vandens telkinių būklės atstatymas upių vagų renatūralizavimo priemonėmis“, kurį įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Renatūralizavimo priemonės praktiškai bus įgyvendinamos 2021–2023 m.

Vadina politiniu projektu

Žodžio kišenėje neieškantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ilgametis prezidiumo narys, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius upių renatūralizaciją lygina su pagarsėjusiu meldinės nendrinukės projektu ar jo tęsiniu – „Nendrinuke-2“. „Ar Lietuvai pagal kišenę imtis tokių sudėtingų ir brangių darbų?“ – nuoširdžiai abejoja ūkininkas.

Dabar žvilgsniai nukreipti į būsimus darbus, ir nelabai kas šneka apie tai, ką davė 2016 m. įgyvendinti pirmieji švelniosios upių renatūralizacijos projektai – ar vagose iš gamtinių medžiagų sukurtos kliūtys pagerino vandenų būklę Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.), Višakio (Kauno r.) upių ištiesintuose ruožuose.

Viešintoje buvo suprojektuota 19 kliūčių iš rąstų ir 10 mišrių kliūčių: iš akmenų, žabų bei medžių nuovartų. Iš viso panaudota 29 kub. m rąstų, 10 kub. m žabinių, 21 kub. m medžių nuovartų, 76 kub. m akmenų metinių. Nuvažiavęs pažiūrėti, koks viso to efektas,  šiandien, Z. Aleksandravičius kraipo galvą ir daro išvadą, kad tai yra labiau ne aplinkosauginis, o politinis projektas.

Tikina, kad konfliktų nekils

Projektą inicijavusi Aplinkos ministerija (AM) tikina, kad ūkininkams esą nėra pagrindo nerimauti, nes jie negali kaip nors nukentėti. AM Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė tvirtina, kad tiek finansavimo dokumentuose, tiek sutartyse su rangovais yra keliama sąlyga, kad draudžiama darbus vykdyti privačiuose žemės sklypuose. Būtina sąlyga, kad darbai neturi sutrikdyti drenažų sistemų darbo.

Upės vagos renatūralizacijos priemonėms turi būti parenkamos taip, kad nekeistų vagos trajektorijos ir nekeltų krantų erozijos, vaga liktų savo vietoje ir nebūtų pažeisti gretimi privatūs sklypai.

Ūkininkų ar privačių žemių savininkų esą tik gali būti prašoma leidimo privažiuoti ar laikinai pasidėti projektui reikalingas medžiagas, tačiau, negavus tokio leidimo, yra ieškoma ir randama kitų galimybių.

Iš tiesų situacija kitokia

Tačiau gyvenime viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip tvirtina AM atstovė. Dėl to LŪS kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK). LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius įvardija kelis aspektus, kurie ūkininkams kelia nerimą. Dėl projektuojamų darbų gali būti pažeisti sklypų savininkų teisiniai interesai – nuosavybei gali būti padaryta žala. Savininkai nuogąstauja, kad po tam tikro laiko, kai upės vagoje bus suformuotos kliūtys, gali atsirasti melioracijos sistemų pažeidimų. Kas gali užtikrinti, kad to nenutiks, ir kur paskui ieškoti, kas už tai yra atsakingas? Pasak R. Juknevičiaus, norėdami greičiau išjudinti procesą projektų organizatoriai kai kada griebiasi netinkamų metodų. „Žmonėms nepasakoma visa tiesa. Savininkui dažnu atveju tiesiog pagrasinama – jei nepasirašysi, gali sulaukti išskirtinio aplinkos apsaugos inspektorių dėmesio. Išgirstu ir iš savivaldos lygio atstovų, kad juos taip pat spaudžia – nesutikus nebus derinami kiti projektai. Tai kelia rimtą susirūpinimą, kam tai yra naudinga“, – retoriškai klausia R. Juknevičius.

Kaip pirštu į akį

LŪS vadovui pritaria Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininkas Kazys Sivickis ir nurodo daugiau rimtų projekto organizavimo spragų. Eksperto teigimu, kai kurie projektai rengiami negavus techninių sąlygų iš savivaldybių melioracijos tarnybų, o parengtus projektus bandoma prakišti prievarta. „Magistraliniai grioviai yra valstybės turtas, valdomas savivaldybių. Iš jų negavus techninių sąlygų, projektuotojai negali rengti ir vykdyti jokių projektų“, – atkreipia dėmesį K. Sivickis. Pasak jo, drenuotose žemėse darbų negalima daryti neatlikus tam tikrų inžinerinių skaičiavimų, patvankų galimos įtakos hidrologiniam režimui. Mat, patvenkus žiotis, būtų patvenktos ir melioracijos sistemos. Norint to išvengti, reikėtų atlikti kompiuterinį modeliavimą. Čia atsimušama į svarbiausią klausimą – melioracijos problemos iš esmės nėra sprendžiamos.

Kada sulauksime stabilumo?

Tiek LMĮA, tiek LŪS lyderiai, tiek ir politikai sutaria, kad stabilumo nebus tol, kol nuosavybė tinkamai nebus sureguliuota įstatymu. O Melioracijos įstatymo pataisos yra kažkur įstrigusios. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) konkrečius įstatymo pakeitimo projektus ketina pateikti iki 2022 m.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis užsiminė, kad siūlomi pakeitimai dėl melioracijos fondo steigimo pareikalaus politinio palaikymo, nes daugeliui atrodys skausmingi. Anot viceministro, fondą reikės finansuoti iš naujų mokesčių ar atskaitymų, arba esamų perskirstymo. Kitos išeities nėra, nes, kad melioracijos sistemos veiktų, kasmet reikėtų apie 60 mln. Eur, o iš biudžeto skiriama vos apie 12 mln. Eur, ir lėšų nuolat trūksta.  Tačiau šiam klausimui eilė dar neatėjo.

Parlamentarai abejoja

Dabar – galvosūkis dėl sureguliuotų upių ir ūkininkų interesų suderinimo. Jį svarstant KRK dirbantys parlamentarai kėlė klausimą, ar tikrai reikia griauti sistemą, keisti daugiau nei pusšimtį metų nusistovėjusių ekosistemų vandens būklę? Juk aplink jau susiformavusi natūrali gamtinė ir sociokultūrinė aplinka.

AM atsakingi asmenys tvirtino, kad dėl įgyvendinamų projektų nenukentės nei  ūkininkai, nei aplinkinių žemių savininkai ar gyventojai, tačiau išlieka neaiškus esamo vandens režimo suardymo poveikis ir galimi nuostoliai gamtai, ūkiui ir privataus turto vertei. Todėl šio klausimo nutarta nepaleisti iš KRK akiračio, siekti kompleksinio jo sprendimo, kad būtų vertinamas ne tik poveikis ekosistemoms, bet ir sukuriama nauda ar nuostoliai gamintojams.

Irma DUBOVIČIENĖ

2021-06-19