V. Žagūnis. Daugėja ir naujų įmonių, ir bankrotų: kokių verslo tendencijų tikėtis šiemet?

Daug naujų įmonių – bet augimo tempas lėtėja

Naujausi „Eurostato“ duomenys rodo, kad naujų įmonių kūrimosi tempas nemažėja, tačiau augimas yra sulėtėjęs. Sparčiausiai naujos įmonės praeitų metų ketvirtąjį ketvirtį Europoje kūrėsi informacijos ir ryšių bei pramonės sektoriuose, o prekybos ir statybos srityse registracijų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad verslumas niekur nedingsta, tačiau jis tampa labiau priklausomas nuo sektoriaus bei ekonominių sąlygų.

Vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių naujų įmonių steigimosi stagnaciją euro zonoje, – silpnas euro zonos ekonomikos ciklas. 

Kai ekonomikos augimas lėtėja, verslininkai atsargiau vertina naujų įmonių steigimą, kadangi trūksta aiškumo dėl paklausos, investicinės grąžos ir bendros ekonominės situacijos. Verslui svarbus ne tik dabartinis momentas, bet ir lūkesčiai, o šiuo metu jie išlieka gana santūrūs.

Brangesni pinigai keičia verslo sprendimus

Augančiam bankrotų skaičiui didelę įtaką daro ir pasikeitusi palūkanų aplinka. COVID-19 pandemijos laikotarpiu pinigai buvo itin pigūs, o tai skatino investicijas ir naujų verslų kūrimąsi. Šiandien situacija kiek kitokia – nors palūkanos sumažėjo nuo pastarųjų metų piko, jos vis dar yra gerokai aukštesnės nei pandemijos metu.

Prasidėjus karui Irane ir pakilus pasaulinėms energetikos kainoms, rinkų dalyviai prognozuoja, kad 3 mėnesių EURIBOR euro zonoje nuo dabartinių 2,1 proc. gali padidėti iki beveik 3 proc. 2026 m. pabaigoje. Jei šios prognozės išsipildys, euro zonos ekonomikos ciklas liks silpnas, o naujų įmonių steigimosi tempai liks žemi.

Bankrotų skaičių taip pat lemia ir po pandemijos užsitęsusi euro zonos ekonomikos stagnacija ir dar jos laikotarpiu prasidėję bankrotų procesai. Pandemijos metu daugelis įmonių išsilaikė dėl palankios finansavimo aplinkos ir gaunamos valstybės paramos. Tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui, dalis jų vėl susidūrė su sunkumais. Tai lėmė, kad kurį laiką dirbtinai palaikomos įmonės, šiandien vis dažniau bankrutuoja.

Naujų įmonių bumą Lietuvoje lėmė mokesčių reforma

Lietuvos situacija šiuo metu kiek išsiskiria iš bendros euro zonos tendencijų. Rekordinį naujų įmonių skaičių labiausiai lėmė techniniai veiksniai – mokesčių reforma ir jos paskatintas mažųjų bendrijų steigimosi bumas. Jį paspartino tiek padidėję mokesčiai individualiai veiklai, tiek palankesnės sąlygos naujai steigiamoms bendrijoms.

Pavyzdžiui, nuo šių metų mažosioms bendrijoms pirmus dvejus veiklos metus taikoma pelno mokesčio lengvata, kai anksčiau ji galiojo tik vienerius metus. Tai toliau kurs papildomą paskatą pradėti veiklą būtent šia forma, todėl tikėtina, kad ir šiemet matysime didesnį įregistruotų naujų mažųjų bendrijų skaičių.

Taip pat prie spartesnio naujų įmonių kūrimosi Lietuvoje greičiausiai prisidėjo ir stiprus ekonomikos ciklas, nepaisant visų rizikų ir nestabilios ekonominės situacijos.

Ko tikėtis 2026 metais?

Artimiausio laikotarpio verslo tendencijos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje yra gana neaiškios. Lietuvoje įmonių steigimasis greičiausiai toliau didės, tačiau didele dalimi tai lems mokestiniai veiksniai. Be to, tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, naujų įmonių steigimąsi gali riboti laukiamas Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų kėlimas ir EURIBOR padidėjimas.

Jei palūkanų normos iš tiesų didės, labiausiai tai pajus cikliški ir kapitalui imlūs sektoriai, kaip ilgo galiojimo prekių gamyba ar elektronika. Priešingu atveju, jei greitai baigsis konfliktas Irane, energetikos kainos nukris į prieš konfliktą buvusį lygį, o ekonomikos ciklas toliau stiprės, palaikydamas ir naujų įmonių steigimosi tempus.

Galiausiai dabartinė situacija rodo, kad verslumas nemažėja, tačiau išgyventi rinkoje tampa vis sudėtingiau. Tai reiškia, kad ateityje vis didesnę reikšmę turės ne tik sėkminga verslo pradžia, bet ir gebėjimas jį išlaikyti bei auginti, besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis.

„Publicum“ informacija