Vabzdžių sezonas kamuoja ir žmones, ir ūkinius gyvūnus

Neatskiriami dirbančiųjų žemės ūkyje ar poilsiaujančiųjų gamtoje palydovai – įkyrūs kraujasiurbiai upiniai mašalai, zyziantys ir besikandžiojantys uodai, gyliai, akliai, įgelti besitaikančios širšės ir bitės. Vabzdžių įkandimai, įgėlimai – skausmingi, sukelia niežulį, kai kuriais atvejais gresia ir alerginės reakcijos. Nuo vabzdžių ne mažiau kenčia ir ūkiniai gyvūnai.  

Kraujasiurbių upinių mašalų atakos

Upiniai mašalai – bene pati agresyviausia dvisparnių kraujasiurbių mašalų rūšis. Jų sparčiai pradėjo gausėti Pietų Lietuvoje prieš daugiau kaip dvidešimt metų. Nuo 1999 m. jų populiaciją Nemuno vandenyje stengiamasi reguliuoti naudojant specialų biologinį preparatą. Aršiausi mašalai veisiasi Nemune, maždaug ties Birštonu, Prienais. Jų daugiausiai būna ruože tarp Druskininkų ir Alytaus.

Kraujasiurbiai upiniai mašalai agresyviai puola žmones ir gyvulius. Jų įkandimai pavojingi dėl seilėse esančių nuodingų medžiagų. Šie vabzdžiai – apvaliųjų kirmėlių – Onchocerca genties filiarijų platintojai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, žmonių onchocerkozė – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje.

„Upiniai mašalai erzina gyvulius nuolat sukdami ratus aplink, lenda į akis, šnerves, ausis, galiausiai sukanda gyvulius bei sukelia alergijas. Gyvulys darosi neramus, krenta jo produktyvumas. Jei gyvulį apninka daug šių vabzdžių, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Romas Černius.

Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai bei smulkieji mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt.

„Šią vasarą upinių mašalų nėra daug. Į Nemuną kasmet pilamas biologinis preparatas, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Be to, vanduo upėse darosi švaresnis, nes daug kur veikia valymo įrenginiai ir gamta pati tvarkosi – upinius mašalus naikina upėse gyvenančios žuvys: jos minta mašalų lervutėmis. Tad kol kas palyginti ramu, ūkininkai nesiskundžia dėl upinių mašalų“, –  teigė R. Černius.

Upinių mašalų įkandimai sutrikdo ir žmonių sveikatą. Įkandimo vieta patinsta, ima niežėti, skauda. Atsiradę odos pokyčiai ilgai neišnyksta. Kai sukanda kūną daugelyje vietų, gali atsirasti bendri organizmo negalavimai (hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai). Dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas. Alerginė reakcija į mašalų įkandimus būna skirtinga – tai priklauso nuo žmogaus organizmo: vieni beveik nieko nejunta, jiems atsiranda tik nedidelė dėmelė, o kiti – tuoj pat sutinsta, juos išberia niežtinčiais raudonais, mėlynais gumbais. Ypatingai alergiškiems žmonėms gali prireikti net medikų pagalbos.

Ir kanda, ir platina ligas

Vasarą ir žmonėms, ir naminiams gyvūnams ramybės neduoda uodai, bitės, širšės, vapsvos, sparvos, akliai, gyliai, musės, kiti vabzdžiai.

„Galvijai gali nukentėti nuo įvairių vabzdžių, kurie platina ligas. Patekę į gyvūnų kvėpavimo takus, gali juos užkimšti. Sukandžiotiems gyvūnams gali pabrinkti liežuvis, padidėti limfmazgiai, net sutrikti širdies veikla“, – teigia R. Černius.

Nors bitės, širšės, vapsvos ūkinius gyvūnus puola nedažnai, tačiau šių vabzdžių įkandimas gyvuliams sukelia stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, nuo kurių jie gali net kristi. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Pastebėjus įgėlimo požymius (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius), reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Žmogui, nukentėjusiam nuo bitės, širšės ar vapsvos, reikia stebėti įkandimo vietas ir savijautą. Net vienas įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei, jei žmogus alergiškas bičių, vapsvų ar širšių nuodams. Reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai rodo, kad gali ištikti anafilaksinis šokas ir, jei nebus suteikta pagalba, žmogus gali mirti.

Vieni įkyriausių vabzdžių yra uodai. Niežėjimas ir patinimas po įkandimo – tai mūsų imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą, esantį šių vabzdžių seilėse. Neretai pavojingi būna ne tiek patys įkandimai, bet jų komplikacijos, pavyzdžiui, dėl kasymo įsimetusi infekcija, galinti baigtis žaizdelės supūliavimu ar net furunkulų atsiradimu, kuriuos tenka operuoti. Alergiškiems žmonėms uodų įkandimas gali sukelti alergines reakcijas. Be to, uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas. ULAC duomenimis, mūsų klimato juostoje uodai platina encefalitą, filiariazę. Per uodus gali plisti kirmėlės Dirofilarija immitis ir Dirofilarija (Nichtiella) trepens.

Uodų sugeltą gyvulį vargina niežėjimas, patinimas. Gyvulius erzina nuolat apie juos ratus sukantys vabzdžiai, kurie lenda į šnerves, ausis, akis.

Šią vasarą įvairiuose rajonuose ūkininkai pastebi, kad uodai puola mažiau nei įprastai.

„Uodų skaičiui įtakos turi gamtinės sąlygos. Šiemet nuo pavasario buvo sausa: vargino sausra, išdžiūvo balos, raistai, todėl sunyko daug uodų buveinių. Todėl dabar galvijus vargina ne uodai, o dėl sausros, karšto oro gresiantys šilumos, saulės smūgiai“,  – tvirtino R. Černius.

Klimato kaita veikia vabzdžių vystymąsi   

Ūkiniams gyvūnams labai pavojingi gyliai. Jie skraido birželio–rugpjūčio mėnesiais ir ant galvijų sudeda lervas, kurios prasiskverbia pro odą, migruoja į raumenis, žalodamos galvijus ir sukeldamos hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais.

Lervos, vasarą patekusios ant galvijų odos, prasiskverbia pro ją ir iki pavasario migruoja galvijų audiniuose, kol pasiekia poodį nugaros srityje. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net iki 100 inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, pablogėja skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais.

Akliai (arba žabaliai) puola ir žmones, ir gyvulius. Aklių įkandimai skausmingi. Seilėse yra toksino ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Įkandimo vietoje justi deginimas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išliekantis kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta, pakilti temperatūra. Akliai gali platinti tuliaremiją, Sibiro opą, infekcinę arklių anemiją, kai kurias tripanosomozės formas.

„Uodams, smulkiesiems mašalams šiemet per sausas oras. Uodai veisiasi vandenyje, smulkieji mašalai – drėgnoje žemėje, o kadangi nuo vasaros pradžios buvo sausra, šių vabzdžių gamtoje yra mažiau. Tačiau akliai vystosi vandenyje, todėl vietovėse, kur yra pakankamai vandens, pelkių, aklių gausu ir per karščius“, – pasakojo entomologas Giedrius Švitra.

Entomologas pažymėjo, kad vabzdžius veikia klimato šiltėjimas. Jis daro poveikį vabzdžių gausai, generacijų kaitai.

„Kai kurių vabzdžių rūšių aktyvumo periodai, skraidymo laikas paankstėjo, o vietoje dviejų generacijų per sezoną būna trys“, – sakė G. Švitra.

Entomologas paneigė dalies žmonių įsivaizdavimą, kad per karščius bitės būna piktesnės ir dažniau gelia žmonėms.

„Bitės, kiti vabzdžiai per karščius būna aktyvesni, todėl gal kai kam ir atrodo, kad piktesnės. Bitės tiesiog reaguoja į visokius trikdžius: jei žmogus mojuoja rankomis, norėdamas jas nuvyti ar apsimeta „debesėliu“, kaip tai darė pasakų personažas meškiukas Mikė Pūkuotukas, norėdamas atitraukti bičių dėmesį, tada šios gali ir užpulti“, – šmaikštavo entomologas G. Švitra.

IŠNAŠA: Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai bei smulkieji mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė