Vadovėlių klaidos – mažos smulkmenos ar didelė ugdymo problema?

Autoriai, vertintojai (gal ir konsultantai) gauna ne tik finansinį atlygį, bet ir yra prestižas. O mokytojui, kuriam reikia išgaudyti klaidas, kas moka? Įtariu, kad ir aš gausiu ne finansinį atlygį. Bet jau tylėti tikrai nebegalima.

Tėvai moka už vadovėlius, pratybas pinigus, mokytojai gaudo klaidas. O kaip jaučiasi tokie autoriai, turinio vertintojai?*

Prisipažinsiu – puoliau žiūrėti, ar tarp jų nėra mano mokinių ar studentų, būtų tikrai nesmagu. Gal ir jų mokytojai bei dėstytojai nejaukiai jaučiasi ar pasijus, pamatę tokias klaidas.

Taigi.

Šiemet „Šviesos“ leidykla išleido 3-čiai gimnazijos klasei Biologijos vadovėlio pirmą dalį. Lauktas vadovėlis – gražus dizainas, gana logiška struktūra.

Bet koją pakišo grubios klaidos, „pavyzdžiui, „kaulų čiulpuose susidariusios kamieninės ląstelės gali būti persodintos donorui. Ši terapija vadinama kaulų čiulpų transplantacija.“ (p. 31). Net apmaudu – tūlas žino, kad donoras atiduoda, o recipientas priima. Juk net vieši užrašai skelbia apie kraujo donorystę. Ir tai ne vienintelė klaida – kita aktualia tema (apie cholesterolį) rašoma: „Higienos instituto duomenimis, 2023 m. šiek tiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.“ (p. 94). Vargeli, per metus Lietuvoje mirė daugiau kaip milijonas?! Tarkime, autoriai apsiriko, bet to nepamatė net du turinio vertintojai ir dalyko konsultantė. Juk skaitė tekstą ir dar vertino – tiesiog neįtikėtina!“

„Suprantu, kad didesnio profesinio pasirengimo biologijos srityje pareikalavo skyrelis apie genetinį kodą. Jame rašoma, kad yra 21 aminorūgštis (p. 139). Paprastai mokyklose mokoma apie 20 „įprastų“ aminorūgščių, nes būtent jos yra universalios ir koduojamos standartine genetine kalba, bet gali būti ir 21 (selenocisteinas). Tada paprastai yra rašomos standartinės aminorūgštys ir papildomai nurodoma selenocisteinas. Bet gali būti ir 22 – kai kurie moksliniai tekstai aptaria ir pyrrolysine. Tada minimos 22 aminorūgštys. Apie tai rašoma ne tik moksliniuose žurnaluose, bet ir „Vikipedijoje“: „Yra dvi aminorūgštys – selenocisteinas ir pirolizinas – kurias gali koduoti DNR, bet jos neįtrauktos į dvidešimtuką dėl savo retumo.“ Taigi bet kuriuo atveju autoriai, nurodydami 21 amino rūgštį, informaciją pateikia nekorektiškai. O kokių žinių bus reikalaujama testuose, valstybiniame brandos egzamine? Netikslumai nėra smulkmena – jie gali turėti įtakos ir įvertinimo rezultatams.“

Apie pirmos klasės Gamtos pratybų sąsiuvinį paskaityti galima straipsnyje.

Abu kūriniai išleisti „Šviesos“ leidykloje. O kaip jaučiasi EDUKA, teikdama mokamas paslaugas? Nejau niekas ir neperskaitė vadovėlio?

O kur ŠMSM ir NŠA. Pamiršo savo misiją?

Gal laikas prisiminti ir pradėti rūpintis vadovėlių, pratybų ir pan. kokybe.

Gal jau nusipelnė mūsų mokytojai, mokiniai gauti kokybiškai išleistas priemones.

Tai ką daryti? Pasiūlymai straipsnio tekste. Ir tikrai už juos neprašau jokio honoraro. Tik ŠMSM, NŠA – pradėkite iš esmės profesionaliai dirbti.

* Vadovėlio autoriai : J. Juodakis, J. Martinionienė, D. Murza, D. Puodžiukienė, M. Purlienė, S. Zalitinė; vadovėlio turinį vertino dr. D. Kazlauskas, dr. J. Stankevičiūtė, A. Vaicekauskienė, dalyko konsultantė prof. dr. D. Baltriukienė (vieno vertintojo neįrašau, nes jo vertinimas buvo lytiškumo ugdymo klausimais).

Prof. habil. dr. Vilija TARGAMADZĖ

Perspausdinta iš „Rinkos aikštė“