Vakarų Nilo karštligės virusas – jau pasiekė kaimyninę Lenkiją

Didesnis nei įprastai laukinių paukščių, ypač varninių, kritimas Varšuvoje užfiksuotas liepos mėnesį. Pirmieji atlikti laboratoriniai tyrimai paneigė įtarimus dėl tikėtinos labai patogeniško paukščių gripo ir Niukaslio ligos diagnozės. Išplėtus tyrimų spektrą paaiškėjo, kad 5 mėginiuose iš 7 yra Vakarų Nilo viruso genetinės medžiagos. Tyrimų rezultatai buvo patvirtinti Europos etaloninėje laboratorijoje Paryžiuje.

Vakarų Nilo karštligė yra virusinė, zoonozinė liga, apie kurią šalys privalo pranešti, tirti neįprastus arklinių gyvūnų ir paukščių mirtingumo atvejus.

Nuo šių metų pradžios ES užregistruoti 72 gyvūnų užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejai. Daugiausia užsikrėtimų buvo Italijoje (33). Ispanijoje (8). Vokietijoje (8) ir Austrijoje (7).

Paukščiai – viruso rezervuarai, o platintojai – vabzdžiai

Pagrindinis viruso platintojas yra kraujasiurbiai vabzdžiai. Tarp jų smulkieji mašalai (Ceratopogonidae), mašalai (Simuliidae), sparviniai (Tabanidae), tikrieji uodai (Culicidae), retai – iksodinės erkės (Ixodidae). Uodai atlieka pagrindinį vaidmenį perduodant virusą jų padidėjusio aktyvumo laikotarpiu (nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens). Tai daugiausia paprastieji uodai (Culex pipiens), kurie paplitę tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje.

Vakarų Nilo virusas šiuo metu pasaulyje yra labiausiai paplitęs flavivirusas, nes pagrindinis jo rezervuaras yra paukščiai, o pagrindinis pernešėjas – uodai. Jie užsikrečia nuo infekuotų paukščių ir infekciją perduoda arkliniams ir kitiems stuburiniams gyvūnams, žmonėms.

Paukščiams ir žinduoliams infekcijos dažniau pasireiškia aukštos temperatūros ir didelės oro drėgmės laikotarpiais.

Tropinio klimato šalyse susirgimai registruojami ištisus metus, vidutinio klimato šalyse – vasaros pabaigoje ir rudenį. Viruso plitimui į kitus regionus įtakos turi paukščių migracija, gyventojų judėjimas, klimato kaita ir kt. faktoriai.

Žmonės vieni nuo kitų neužsikrečia

Daugumai žmonių (80 proc.) Vakarų Nilo virusinė infekcija yra besimptomė. Simptomai pasireiškia tik maždaug 20 proc. užsikrėtusių pacientų. Vienam iš 150 užsikrėtusių žmonių liga gali komplikuotis, pažeisti centrinę nervų sistemą (meningito, encefalito, kartais paralyžiaus forma). Mirtingumas nuo šios infekcijos formos yra maždaug 10 proc.

Tipiškas infekcijos inkubacinis periodas trunka 2–14 dienų, vidutiniškai – apie 7 dienas. Lengvai ligos formai būdingas staigus karščiavimas, galvos, nugaros, raumenų skausmas, kartais pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti bėrimas. Ūminiai simptomai trunka 3–10 dienų, tačiau skausmas ir nuovargis gali išlikti kelias savaites.

Virusas tarp žmonių neplinta. Kosint, čiaudint ar liečiant – neužsikrečiama. Retai virusą galima perduoti perpilant kraują, persodinant organus ir pan.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo užsikrėtimo šiuo virusu – individualios apsaugos priemonės nuo kraujasiurbių vabzdžių, sumažinant jų įkandimų riziką.

ECDC perspėjimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) perspėja, kad Vakarų Nilo viruso sezonas Europoje įsibėgėja. Liepos 31 d. duomenimis, aštuonios Europos šalys pranešė apie 69 lokaliai įgytus žmonių užsikrėtimo Vakarų Nilo viruso atvejus. Apie juos pranešė Graikija (31), Italija (25), Ispanija (5), Austrija (2), Vengrija (2), Serbija (2), Prancūzija (1) ir Rumunija (1). Apie aštuonias mirtis pranešė Graikija (5), Italija (2) ir Ispanija (1).

Pasak ECDC, Europos lygmeniu bendras atvejų, apie kuriuos iki šiol pranešta, skaičius atitinka tikėtiną intervalą, nors atvejų skaičius Graikijoje ir Ispanijoje yra didesnis nei ankstesniais metais. Klinikiniai ir sunkumo rodikliai taip pat yra panašūs kaip ir ankstesniais metais. Visi šiemet paveikti regionai buvo arba anksčiau nukentėję, arba turėjo kaimyninių regionų, kurie pranešė apie atvejus.

Atsižvelgiant į palankias oro sąlygas viruso perdavimui Europoje, artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais tikimasi papildomų žmonių susirgimų, perspėja ECDC.

ŪP portalo informacija

Viršelyje: Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad Varšuvoje kritusios varnos buvo infekuotos Vakarų Nilo virusu. Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.