Vakarų vėjai į Lietuvos jūrų muziejų atpūtė dar tris ruoniukus – rastinukus

Pirmasis ruoniukas – Verbų sekmadienio radinys

Pirmasis buvo atgabentas Verbų sekmadienį iš Šventosios. Per savaitę jis priaugo daugiau nei 1 kg, ir dabar jau bandoma pereiti prie maitinimo žuvimi.

„Tik jam pačiam dar sunkiai sekasi sugriebti žuvį – reikia įdėti į burną, – pasakoja ruoniukais–rastinukais besirūpinantis muziejininkas biologas Pavel Kulikov. – Kiekvienas gyvūnas turi atskirą savo palatėlę su nedideliu baseinu. Kai jaunikliai išmoksta maitintis nesmulkinta žuvimi, į jį prileidžiama vandens, ir jie gali plaukioti. Kol kas baseinukai uždengti tinklu, kurį šis ruoniukas naudoja kaip hamaką: pamaitintas atsipalaiduoja gulėdamas ant nugaros.“

Antrasis – menkutė patelė iš Karklės

Paskutiniąją kovo dieną jam kompaniją papildė menkutė patelė, rasta Karklės paplūdimyje. Ji svėrė vos 10,5 kg. Tai – vienas mažiausių muziejuje reabilituotų ruonių jauniklių.

„Ruoniukai gimsta sverdami 13–14 kg, – pasakoja P. Kulikov. – Toks mažas šios ruonytės svoris rodo, kad ji ne vieną dieną badavo ir greit būtų nugaišusi. Nors yra ant jos kūno ir burnytėje sužeidimų, bet ji spėriai taisosi ir jau priaugo 600 gramų, maitinama ne tik per zondą trintu mišiniu, bet gauna ir vieną kitą žuvytę.“ 

Trečioji – Velykų dieną rasta ruoniukė Nidoje

Pirmąją Velykų dieną buvo gauta daug pranešimų apie ruonį prie Olando kepurės ir Girulių, gelbėtojai vyko ne vieną kartą, bet tai buvo suaugęs paliegėlis, pasitraukdavęs nuo žmonių į jūrą.

Tądien į muziejų buvo atgabenta ruoniukė iš Nidos. Nors ir neblogo svorio – 16,4 kg, bet – gerokai pasilpusi ir bejėgė, net nebesipriešino veterinarinei apžiūrai, kraujo paėmimui. P. Kulikov sako, kad jai teko už gyvybę smarkiai pakovoti, nes ir nagai nusitrynę, ir ant plaukmenų pagalvėlių susidarę sukietėjimai, primenantys nuospaudas. Džiugu tai, kad ir šis gyvūnas jau atgauna jėgas, pradeda rodyti natūralią laukiniams gyvūnams agresiją.  

Ketvirtasis – Būtingės „naktinis svečias“

Paskutinysis – ketvirtasis – ruoniukas atkeliavo nuo Latvijos pusės – iš Būtingės. 

„Pas mus pateko antrosios Velykų dienos naktį – 23.30 val.  Jį žmonės rado vakare temstant ir ne prie jūros, ne kopose, o už jų – prie gyvenvietės, – pasakojo specialistas. – Susidarė įspūdis, kad jis pats norėjo būti surastas – tarsi ieškojo išsigelbėjimo. Ruoniukas sveria 14,3 kg, bet jautrus, sudėtinga maitinti per zondą, nes atpila maistą.“

Visiems keturiems ruoniukams atliekami įvairūs tyrimai, skirti medikamentai. Gyvūnai maitinami kas 3 valandas tyre, paruošta iš silkės, fiziologinio tirpalo, vitaminų, lecitino, linekso ir žuvų taukų.

Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje reabilituojami 36 metus

Lietuvos jūrų muziejus Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius reabilituoja jau 36 metus. Pastaraisiais metais kasmet globojama daugiau nei 20 nusilpusių jauniklių.

Muziejaus specialistai primena: pastebėjus ruonį pakrantėje, negalima jo varyti į vandenį, liesti ar šerti. Būtina apsaugoti nuo šunų ir smalsuolių bei skambinti 112.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Šiuos ruoniukus muziejaus lankytojai specialios ekskursijos metu gali pamatyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. 

Lietuvos jūrų muziejaus informacija

Pavelo Kulikovo nuotr.