Valdančiųjų žvilgsniai vėl nukrypo į maisto parduotuvių lentynas

Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė Praėjusios kadencijos Seime buvo pateiktas ne vienas siūlymas mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) tam tikroms maisto grupėms. Nepaisant karštų diskusijų, teisės aktų projektai nugulė stalčiuose. Valdančiųjų planuose nenumatyta mažinti PVM. Esą to daryti nėra prasmės, nes vartotojai naudos iš to vis tiek nepajus, mat kainos skirtumas atsidurtų prekybininkų ir įmonių kišenėse, o šalies biudžetas prarastų reikšmingą įplaukų dalį. Tačiau valdančiųjų planus bando koreguoti opozicija. Šiemet infliacija gali būti mažesnė Pasak Lietuvos banko, pernai kainos per metus pakilo vidutiniškai 3,7 proc. Ypač augo maisto produktų, gėrimų, degalų ir paslaugų kainos. Maisto ir energijos kainos jautrios naftos bei maisto žaliavų kainų pokyčiams pasaulinėje rinkoje. Nafta pernai brango 12 proc., tarptautinėse biržose kilo žaliavinio pieno, aliejaus, riebalų kainos. Atgarsių netrukome sulaukti – už sviestą metų pabaigoje teko atseikėti penktadaliu daugiau nei sausį. Banko analitikai pastebi, jog panaši tendencija buvo ir Latvijoje. Tačiau pirkinių krepšelis Lietuvoje brango labiau. Tai lėmė padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams (alus vidutiniškai brango 30 proc.). Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovo Ernesto Virbicko pateiktais duomenimis, visa maisto produktų grupė vartotojui brango apie 5,5 proc., o atmetus alkoholinius gėrimus ir tabaką, gerokai mažiau – 3,4 proc. Paslaugų kainų (ypač restoranų ir kavinių, būsto priežiūros ir remonto) augimas, apie 5 proc. per metus, pirmiausia siejamas su kylančiu darbo užmokesčiu. Jis didėja sparčiau nei darbo našumas, tad didėjančias sąnaudas verslininkai perkelia vartotojui. Prognozuojama, kad šiemet infliacijos tempai bus mažesni. Iš dalies dėl to, kad nenumatoma didinti akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams, o tabakui jie bus didinami mažiau nei pernai. Kita vertus, tikimasi stabilesnės pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainų situacijos. Lietuvos bankas numato, jog šiais metais kainų augimas turėtų neviršyti 2,6 proc. Valdžios optimizmas žmonių neįtikina Ūkio ministerija pritaria Lietuvos banko prognozei. Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas primena, kad Lietuva yra ekonomikos augimo fazėje, ir kainų smukimas prognozuojamas ne tik 2018 m., bet ir vėlesniais metais. Tačiau šimtai tūkstančių šeimų savo piniginėse nejaučia ekonomikos augimo ir nerimauja, kad rytojus nebus ramesnis. „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad dėl kainų augimo Europos Sąjungoje daugiausia būgštaujama Lietuvoje – net 65 proc. apklaustų gyventojų nurodė, jog šiuo metu tai yra pats didžiausias šalies iššūkis. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad prekybininkai gerai mato, kas slepiasi už ekonomikos augimą, gyvenimo gerėjimą iliustruojančių statistinių vidurkių. Egzistuoja dvi Lietuvos, yra regionai, kur situacija keičiasi labai lėtai ar visai nesikeičia. „Skaičius reikėtų išskaidyti ir žiūrėti, iš ko tie vidurkiai susideda“, – gyvenimo lygio visuotiniu kilimu netiki prekybininkų atstovas. Dabartinė politika ilgina šešėlį Ūkininkai, gamintojai ir perdirbėjai jau seniai svarsto, ar sulauks dienos, kai bus sumažintas PVM jų produkcijai. Tai būtų naudinga visiems: ir jiems, ir vartotojams, ir valstybei. Vidaus rinkoje padidėtų vartojimas. Yra ir daugiau argumentų. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pastebi, kad jų įmonės jokių vidinių rezervų piginti gamybą nebeturi. Jau aštuoneri metai, kai gamyba neauga, vidutinės įmonės traukiasi, nes negali išgyventi, todėl didėja gamybos koncentracija, o tai nėra gera tendencija. Asociacijos vadovas pirštu beda į opiausią problemą: „Per 10 metų, kai PVM buvo padidintas, matome gilią stagnaciją ir šešėlį. Administracinės priemonės jokių rezultatų nedavė. Atsirado net nelegali gamyba. Trečdalis rinkos yra šešėlyje. Būti turguje naudinga – nėra veterinarinės kontrolės, nereikia mokesčių mokėti.“ Norintiesiems pamatyti pigesnių lietuviškų dešrų ir kitų mėsos gaminių E. Mackevičius siūlo nuvykti į Lenkiją – ten kai kurios mūsų įmonės atidarė firmines parduotuves, taigi prekiauja mokėdami lengvatinį lenkišką PVM. E. Mackevičiui pritaria Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Vaisių ir daržovių augintojai taip pat mato, kad šešėlinė prekyba veikia visą sektorių. „Statistikos departamentas sulygino duomenis, kiek įveža produkcijos iš Lenkijos ir kiek oficialiai atsiduria Lietuvoje prekyboje. Braškių tik 10 proc. oficialiai kaip eksportas iš Lenkijos parduodama. Panašiai yra su ankstyvosiomis bulvėmis“, – politikų dėmesį į klestinčią „juodąją“ prekybą siekia atkreipti Z. Cironkienė. Kainą didina ir žaliavos stygius Svarstydami apie galimybes savo jėgomis piginti gamybą, kartu ir produkcijos kainas, pieno perdirbėjai taip pat abejoja: artimiausiu metu tai vargu ar įmanoma. Pieno perdirbėjai teigia, kad jų įmonės 40 proc. produkcijos parduoda vidaus rinkoje, 60 proc. – eksportuoja, trūkstamą žaliavos dalį turi įsivežti iš Latvijos. Jei padidėtų gamyba Lietuvoje, reikėtų mažiau jo įsivežti iš kaimynų, sumažėtų išlaidos – tokiu atveju būtų galima pigiau pagaminti produktus ir juos parduoti. Verslo požiūriu, PVM mažinimas būtų kur kas realesnis kelias vartotojams pateikti pigesnius produktus. Kainų mažinimo galimybių problema – daugiabriaunė. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į darbo našumą, kuris esą ypač mažas žemės ūkyje. Jam pritaria buvęs premjeras, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius. Jis vardija ženklus, kurie prisideda prie maisto kainų augimo, nieko gera nežada ir ateityje: pagaminama mažai gyvulininkystės produkcijos, pieno gamyba mažėja, perdirbėjai neturi ilgalaikių kontraktų su gamybininkais (gamintojai ir patys jų nenori), sistema išsibalansavusi, tikrosios kooperacijos lygis tesiekia 5 proc. Inicijuoja įstatymo pataisą Seimo nariai konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas siūlo visiems maisto produktams (išskyrus alkoholinius gėrimus) taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. „Pasidomėjau, kokie kitur Europoje PVM. Vaizdelis nekoks. Turtingiausioje šalyje, Liuksemburge, PVM maistui 3 proc., kitur – 5–8 proc. Labai retai pakyla daugiau kaip iki 13–14 proc., Vengrijoje – 18 proc. Mes išsiskiriame nemeile savo žmonėms. Norime, kad žmonės nebūtų išlaikytiniai, galėtų daugiau įpirkti, todėl maistui PVM reikia sumažinti iki 9 proc., kiek leidžia 2006 m. direktyva“, – siūlė Ž. Pavilionis. Politikas diplomatas pasirinko diplomatišką ėjimą: prieš įregistruojant įstatymo pataisos projektą, pasitarti su maisto gamintojų ir perdirbėjų, prekybininkų organizacijų atstovais ir įsitikinti, kad turės jų palaikymą. Diskusijos dalyviams netgi buvo paruoštas Verslo subjektų geros valios praktikos (valios) memorandumo tekstas – įstatymo priėmimo atveju būtų pasiūlyta jį gera valia pasirašyti, įsipareigoti trejus metus nuo teisės akto įsigaliojimo dienos laikytis susitarimo nuostatų, nedidinti kainų. PVM turėtų būti sumažintas visoms prekėms Žilvinas ŠILĖNAS Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius PVM labai jautrus infliacijai. Anksčiau maisto prekių krepšeliui išleisdavome 100 eurų, sumokėdavote 20 eurų PVM, dabar, išleisdami dvigubai daugiau, sumokame 40 eurų PVM. Vien todėl, kad auga kainos, vyksta kainų konvergencija, verta mažinti PVM, nes valdžiai yra kompensuojamos išaugusios kainos. Yra keletas būdų, kaip mažinti kainas. Vienas iš jų – mažinti PVM visoms prekėms. Taikyti lengvatinį mokestį kai kurioms prekių grupėms yra ydinga praktika, nes tada prasideda pageidavimų koncertas. Lietuvoje nėra nė vienos prekės, kuri nenusipelno mažesnio PVM. Mano galva, reikia visą šį mokestį mažinti iki 15–18 proc. Tuomet atsiras kainų žemėjimo konkurencija.     Siūlymo nauda ir efektyvumu abejoja Aušra MALDEIKIENĖ Mišrios Seimo narių grupės narė Visi tyrimai rodo, kad mūsų ūkio struktūra tokia, jog PVM mažinimas neduotų efekto. Tas buvo atsitikę su laikraščiais, kai jiems buvo sumažintas PVM, tas pat keletą kartų buvo su vaistais, mėsa. Aš abejočiau tokio pasiūlymo nauda. PVM mažinimas gali turėti įtakos biudžetui, gali būti mažiau surinkta lėšų švietimui, medicinai. Nacionalinių susitarimų nedidinti kainų buvo ir anksčiau. Nepadėjo. Man atrodo, kad nacionaliniai susitarimai – tai tik ciniškas žmonių mulkinimas.