Valdžios akiratyje senstanti melioracija – paskutinė

Šalies biudžete jau daug  metų vis nerandant  lėšų melioracijai tvarkyti, prieš trejus metus pradėta siūlyti kurti valstybinį melioracijos fondą, bet šiam sumanymui žemdirbiai pasipriešino. Pavienių ūkininkų, bendrovių, melioracijos naudotojų asociacijų pastangos tvarkyti melioracijos ūkį taip ir nepasiekė norimo rezultato, nes problema iš esmės nesprendžiama šalies mastu.

Padėtis apgailėtina

Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo būklė jau yra kritinė. Daugiau kaip pusė drenažo sistemų yra uždumblėjusios. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas – beveik 70 proc., o atskirų statinių grupių – net 86 proc. O kokia vieta skiriama melioracijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo

plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane?

Sprendžiant Pagal ateinančių metų šalies biudžetą, kiek numatyta skirti lėšų melioracijos reikmėms, tai ji turbūt pati paskutinė eilėje. Valstybės nuosavybėje esantiems meliorates statiniams rekonstruoti ir atstatyti reikia daugiau nei 1 mlrd. Eur. 2020-aisiais buvo atlikti skaičiavimai ir savivaldybės pateikė duomenis, kiek iš tikrųjų reikia lėšų, bet jau keletą metų skiriama tik po 2,88 mln. Eur. Tai apie kokią čia vietą galima kalbėti?

Į prašymus nereaguojama

Įsivaizduokite, kiek metų reikėtų, kad būtų atstatyti tie blogos būklės statiniai. Melioracijos statinių sistema beveik neprižiūrima, nes per metus skiriama tik 11,5 mln. Eur savivaldybių dotacijoms. Ką už juos galima padaryti, jei reikia bent 60 mln. Eur. Tokia ir yra melioracijos vieta žemės ūkyje ir apskritai – nėra deramo valstybės požiūrio. Teikiame siūlymus, prašome, kad šios lėšos būtų padidintos, nes melioracijos sistemos įrengtos daugiau kaip prieš  50 metų, yra nusidėvėjusios, uždumblėjusios, jų efektyvumas kritęs 40–50 proc. Ateis vandeningi metai ir žemdirbiai vėl plaukios po laukus. Tokia yra situacija. Mes apie tai kalbame kiekvienais metais, bet beveik niekas nesikeičia. Visa Europa su melioracija susitvarkė ir jau nebeturi problemų, o Lietuvoje dar niekas net nepradėta daryti. Kiek buvo kalbama apie finansinio melioracijos fondo sukūrimą, jo taip ir nėra, liko tik kalbos. Kol nebus surasti finansavimo šaltiniai, melioracijos padėtis tikrai nepagerės.

Kada suskambės varpai?

Atsiranda ir kitos bėdos. Matydami, kad melioracija žlunga, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje jaunimas nebenori rinktis hidrotechniko specialybės ir jau ketveri metainebėra pirmo kurso studentų. Kai nėra tvirtos melioracijos politikos, nebėra ir specialistų. Dar po poros metų nebeliks kam projektuoti, rengti rekonstravimo projektus, nebus ir statybų vadovų. Melioraciją paliksime likimo valiai iki rimto pavojaus, kol visais varpais ims skambinti ir žemdirbiai, ir visi, kurie dirba melioruotą žemę.

Melioracijai seniai reikėjo skelbti nepaprastąją padėtį, tačiau niekas jos neskelbia.

Apgaulinga ramybė

Manyčiau, kad ir žemdirbiai turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, nes nuo jų daug kas priklauso. Jeigu jie labai aštriai šitą klausimą keltų, padėtis būtų kitokia. Bet daug kam atrodo, kad viskas normalu, derliai geri. Tai buvo sausringi  metai. Bet gali ateiti ir tokie, kokie buvo 2017 metai, ir tai gali pasitaikyti dažniau, nes klimato kaitos įtaka vis didėja.  Nukentėjusieji ims priekaištauti, kaltinti valdžią,  bet tada jau bus šauksmas po pietų. Nebebus specialistų, suprantančių, kaip tokį darbą atlikti.

Šalies melioracijos įmonės su šiais sunkumais sugebėtų susitvarkyti, jeigu būtų tam tikras stabilumas. Jei būtų žinoma, bent 2–3 metus į priekį, kiek bus skiriama pinigų, tada, be abejo, tos įmonės ir darbuotojų susirinktų, ir techniką atitinkamai modernizuotų, sustiprintų materialinę techninę bazę, viskas stotųsi į savo vėžes.

Viskas Seimo narių rankose

Dabar skyrė 2,88 mln. Eur ir viskas, verskitės kaip išmanote. Vyriausybė ir Finansų ministerija į susidariusią padėtį visiškai nereaguoja, nepaisant to, kad  ŽŪM ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ne kartą svarstė bei teikė įvairius pasiūlymus. Padėtis tikrai bloga, būtina ieškoti finansų melioracijai. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Kaip viskas susiklostys, pamatysime, kai bus tvirtinamas ateinančių metų biudžetas.

Seimo KRK pritarė mūsų pasiūlymui kitiems metams padidinti dotacijas savivaldybėms melioracijos sistemų priežiūrai ir remontui 20 mln. Eur, o investicines lėšas – 10 mln. Eur. Poreikiai, aišku, yra gerokai didesni. Bet vienas komitetas negali nulemti sprendimo baigties. Negaliu sakyti, kad KRK nenori padėti, lyg ir viską supranta, mato tikrąją padėtį ir mūsų prašymą palaiko. Koks bus galutinis rezultatas, sunku pasakyti. Dabar pateiktas siūlymas padidinti lėšas melioracijai, jį pasirašė net 20 Seimo narių. O 20 tai ne 2. Tai rodo, kad problema yra aštri ir nemažai Seimo narių tai puikiai supranta.

Gyvename laukimu 

 Jeigu nebus reikšmingesnių finansinių pokyčių, per ateinančius metus subankrutuos dar dalis melioracijos įmonių, nebeliks kai kurių specialistų ir dirbančiųjų. Mūsų asociacijos įmonės kasmet praranda apie 500 darbuotojų, nes nėra nei darbo, nei pinigų, vieni išeina į pensiją, kiti – dirbti į kitas įmones. Žmogiškieji ištekliai tose įmonėse nyksta. Tada ir bankrotai šalia vaikšto.

Iki šiol esame kaip akli, gyvename laukimu  – patvirtins biudžete lėšas gruodžio mėnesį ar ne. Juk paskui reikės ir projektus rengti, ir darbų konkursus skelbti. Ateis vidurvasaris, laukai žaliuos pasėliai, dirbti negalėsime, tik derlių nuėmę – rugpjūčio antroje pusėje. Tai kiek to laiko telieka dirbti? Apskritai yra išreguliuota visa sistema, padaryta taip, kad palankiausiu laikotarpiu, kai galima dirbti tikrai kokybiškai, nieko negalime daryti. Privalome laukti, kada žemdirbys visiškai išeina iš laukų. Galime dirbti tik dvi tris savaites, kol prasidės žiemkenčių sėja ir ūkininkai pasakys, jog mes turime atlaisvinti laukus.

Patirtų mažiau nuostolių

Visi šitie dalykai turi būti vieną kartą įstatymu sureguliuoti, ir finansinis fondas turi atsirasti. Tada melioracija stotų į savo vietas ir pajudėtų visi reikalai – pradėtų gerėti nusausintų žemių būklė, mažiau nuostolių patirtų patys žemdirbiai.

Nebus taip, kad be rimtos pertvarkos, turint 2,5 mln. ha drenažu nusausintų žemės ūkio naudmenų, bus galima normaliai dirbti. Juk nuo melioracijos šiuo metu priklauso visa pagrindinė žemės ūkio gamyba, melioruotuose plotuose išauginama 90 proc. produkcijos. Tai yra išskirtinės sąlygos, kurias reikia išlaikyti, priešingu atveju, šlapiais metais bus didžiuliai nuostoliai.

2021-12-06

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys SIVICKIS

Melioracija, melioracijos fondas, melioracijos statinių nusidėvėjimas, Žemės ūkio ministerija, Kaimo laikraštis, Kazys Sivickis