Valdžios sprendimai – žemdirbių galvos skausmas

Lietuvos pieno gamintojus kaip reikiant sukrėtė žinia, kad, visiems procesams įsivažiavus, niekam iš anksto nepranešusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) staiga pakeitė žaidimo taisykles.

Sankcijos nebus taikomos

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas, ūkininkai, dalyvaujantys programoje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir ekstensyviai tvarkantys pievas, sužinojo, kad nuo šių metų jie nebegali deklaruoti pievų, pasėtų prieš mažiau nei penkerius metus.

 „Dvejus metus šiai programai tiko ir jaunesnės nei penkerių metų pievos, o dabar jau nebetinka“, – piktinosi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė. Ji „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad žmonės nieko nežinojo apie numatomus pakeitimus, o juk, pasak pašnekovės, vienai karvei turi tekti vienas ha ekstensyviai tvarkomos, t. y. netręštos, cheminiais preparatais neapdorotos pievos. „Deklaruojamų pievų plotas dėl šios priežasties stipriai sumažėjo, todėl karvės nebetelpa ganyklose“, – piktinosi R. Vilimienė.

Kupiškio r. Rudikų kaimo ūkininkė Aistė Petrulienė ŪP sakė, kad nebegalint deklaruoti mažiau nei prieš 5 metus pasėtų pievų kaip daugiamečių, tenka karvių bandą išskaidyti. „Tarkim, turiu vienoje vietoje 5 ha daugiametės ganyklos, tai toje pievoje galiu ganyti tik 5 karves ir su jomis dalyvauti minėtoje programoje, o ant šalia esančių jaunesnių pievų, pagal reikalavimus, jau negaliu rodyti besiganančių gyvulių“, – aiškino ūkininkė. Be to, A. Petrulienė nerimauja, kad jai, galiojant naujai tvarkai, nepavyks laikytis priimtų įsipareigojimų, o dėl to gali būti pritaikytos sankcijos, gal net teks grąžinti gautas programos išmokas.

Ieškodama šio klausimo išaiškinimo, ŪP redakcija kreipėsi į ŽŪM, o jos specialistai pateikė tokį atsakymą: „KPP programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ siekiama paskatinti žemdirbius, laikančius gyvulių, mažinti natūralių ir pusiau natūralių pievų, kurios daugiau nei 5 metus buvo deklaruojamos kaip daugiametės, ganiavos apkrovą.“ Pasak ministerijos pareigūnų, atsižvelgiant į tai, buvo patikslintos minėtos priemonės įgyvendinimo taisyklės bei žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius.

ŽŪM specialistai, sumažėjus įsipareigotiems plotams, siūlo gyvulius ganyti ne ekstensyviai, o taikant įprastinę praktiką, tačiau tarsi pamiršta, kad tuo metu gyvulių augintojai neteks ir tos programos išmokų, kurios labai prisideda prie pieno gamybos plėtojimo.

ŽŪM pripažino, kad šiemet nebeleidžiant kodu „EPT“ deklaruoti pievų ir ganyklų iki 5 m., plotai, pareiškėjų deklaruojami „EPT“ kodu, sumažėjo. „Atsižvelgiant į tai, kad vietovėje niekas nesikeitė, o plotas sumažėjo dėl to, kad keitėsi teisės aktai, sankcija paramos gavėjams nebus taikoma, vadovaujantis priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių 58.7 papunkčiu: „kai atnaujinamas KŽS_DR5LT, ploto būklė vietovėje nepakinta, o minėtas plotas tampa paramai netinkamas dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų ir dėl to sumažėja deklaruoti plotai“, – teigiama ŽŪM atsakyme.

Vienodi reikalavimai – skirtingos išmokos?

Ūkininkai, ekstensyviai tvarkantys pievas ganant gyvulius, gaudavo 101 Eur/ha išmoką, todėl visi labai nustebo, kai sužinojo, jog nuo šių metų naujai pradėjusieji dalyvauti šioje programoje gaus beveik dvigubai didesnes išmokas – 192 Eur/ha.

„Naujai pradėjusieji dalyvauti programoje gauna didesnes išmokas nei tie, kurie joje jau keletą metų“, – piktinosi Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė. Pasak jos, taip negali būti, nes reikalavimai ir įsipareigojimai visiems vienodi.

„Gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai traukioja pečiais, niekas nieko nežino, o bandydami ieškoti atsakymų ministerijoje, atsimušame tartum į sieną“, – redakcijai  dėstė Z. Dargienė, tikindama, kad tokie valdžios veiksmai tikrai neskatina gyvulininkystės plėtros.

Kolegei pritaria ir LVPŪA vadovė R. Vilimienė: „Iš kur atsirado būtent tokia – 192 Eur – suma? Kokie ministerijos pareigūnų motyvai, niekas nieko nežino.“ Žinoma, pašnekovė džiaugėsi padidėjusiomis išmokomis, tačiau teigė pasigendanti valdžios bendravimo su ūkininkais, numatomų sprendimų aptarimo.

ŪP pasidomėjus šiuo klausimu, ŽŪM specialistai ramino: „2022 m. padidintas kompensacinės išmokos dydis 192 Eur/ha (vietoj 101 Eur/ha) bus taikomas visiems pareiškėjams: prisiėmusiems įsipareigojimus ankstesniais metais ir pareiškėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus šiemet.“

Paklausti, kodėl buvo pakeista išmokų suma, ŽŪM specialistai teigė: „Kompensacinės išmokos perskaičiavimas buvo atliktas atsižvelgus į pasikeitusią ekonominę situaciją, taip pat įvertinus tai, kad ekstensyviai tvarkant pievas, t. y. ganant gyvulius, gaunamos daug mažesnės pajamos, laikantis nustatytų agronominių reikalavimų sumažėja produktų gamybos apimtys.“ Išmokos perskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai.

Susijusios temos - skaitykite: pievų deklaravimas, Renata Vilimienė, programa, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, kodas EPT