Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Bal 2024
Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Bal 2024

Valgomos dumplūnės – marinuoti, rauginti ir desertams gardinti

2023/02/18


Daigų augintojai Egidijus ir Gitana ZUJAI iš Salininkų (Vilniaus m.) jau senokai darže augina dumplūnes. Ne tas, kurios nuo seno ryškiai kaip ugnelės švyti darželiuose, bet valgomąsias – ir ne vieną jų rūšį: kvepiančias ananasais, mangais, žemuogėmis ir dar kitokias… Ne tik jas ragauja, bet ir gilinasi į jų istoriją, kaupia įdomias žinias.

Seniai pažįstami „burbulai“

„Dumplūnė (physalis), nors yra pomidoro giminaitė, išvaizda ir skoniu nuo jo gerokai skiriasi, – atkreipė dėmesį G. Zujienė. – Jos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio phusallis, reiškiančio „burbulas, pūslė“. Ir tikrai, augalui nužydėjus, jo vaisiai formuojasi, auga ir bręsta savotiškuose apsauginiuose maišeliuose, lyg pūslėse, kuriose yra apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų.“

Saugiai valdyti galite tik maišelio dengiamus vaisius.

Dumplūnės Lietuvoje žinomos gana seniai. Neretas močiutės darželyje ar senuose gėlynuose yra matęs augalą, kuris vasaros pabaigoje pasipuošia ryškiais oranžiniais „burbulais“, lyg žibintais. G. Zujienės žiniomis, tai paprastoji dumplūnė (physalis alkekengi) – auginama kaip daugiametis dekoratyvinis augalas, naudojamas sausoms puokštėms, dekoracijoms, o ypatingo rašto sudžiūvę apyvaisiai net papuošalams gaminti.

Iš gėlių darželio į virtuvę

Vis dėlto valgomos dumplūnės rūšys mūsų šalyje auginamos dar gana retai, bet sparčiai populiarėja. Šios dumplūnės kilusios iš Pietų Amerikos, Čilės, Peru ir auga kaip vienmečiai augalai. Jų vaisiuose gausu vitamino C, folio rūgšties, yra kalio, fosforo, seleno, geležies, vitamino B, karotino ir kitų naudingųjų medžiagų.

G. Zujienė atkreipė dėmesį į tai, kad dumplūnės vaisiai pasižymi nervų sistemą raminančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Jie tinka besilaikantiems dietos, sergantiems cukriniu diabetu. Tačiau pats augalas ir vaisių dengiantis maišelis yra šiek tiek nuodingi.

Paprastojsios dumplūnės.

Dažniausiai auginamos keturios dumplūnių rūšys: peruvinė (physalis peruviana), plaukuotoji (physalis pubescens), „ananasinė“ (physalis pruinosa) ir filadelfinė (physalis philadelphica, physalis ixocarpa). Atskirų rūšių derėjimo laikas, kvapas ir skonis skiriasi. Pašnekovė skaitytojus kviečia auginti bent vieną iš šių keturių rūšių – visos užmezga ir spėja sunokinti vaisius.

Peruvinė – pūkuotais lapais

Ši dumplūnė iš kitų išsiskiria švelniais pilkšvais pūkuotais lapais ir yra bene vėlyviausia iš visų. Šakose slepiasi žali maišeliai, kuriuose bręsta vaisiai. Sunokę vaisiai stipraus, malonaus kvapo, ryškiai oranžiniai, saldoki, su citrusinių vaisių poskoniu, nedidukai, 4–5 g. Jie turbūt labiausiai žinomi, nes būtent šiais vaisiais puošiami tortai.

Peruvinės dumplūnės.

Vienos ananasų, kitos žemuogių poskonio

„Ananasinė“ dumplūnė kartais painiojama su peruvine, nes jos vaisiai taip pat tinkami valgyti švieži, tik yra mažesni, šviesiai gelsvi, jiems būdingas labiau mango ir ananaso poskonis. Vaisiams sunokus, juos gaubiantys maišeliai sudžiūsta ir su vaisiais krenta nuo šakų.

Plaukuotoji dumplūnė dar kartais vadinama žemuogine, nes pasižymi subtiliu žemuogių poskoniu. Jos vaisiai taip pat šviesūs, nedideli.

Visų trijų rūšių dumplūnės naudojamos kaip uogos: valgomos šviežios, iš jų gaminami desertai, džiovinamos – gaunamos savotiškos dumplūnių razinos.

„Ananasinės“ dumplūnės.

Meksikietiškas pomidoras

Filadelfinė dumplūnė dar vadinama tomatilu, meksikietišku pomidoru, daržovine arba valgomąja dumplūne. Nuo anksčiau aptartų rūšių ji gerokai skiriasi. G. Zujienės duomenimis, tai didžiausią ir tankiausią krūmą auginanti, gausiausiai deranti dumplūnė. Jos vaisiai gerokai didesni, apie 30–40 g, forma labai panašūs į pomidorą. Švieži vaisiai nėra labai skanūs, rūgštoki. Greičiau primena gerai nesunokusio pomidoro skonį. Be to, išėmus iš juos dengiančio maišelio, yra gana lipnūs, todėl prieš vartojant patariama pamirkyti karštame vandenyje. Skiriasi ir jų spalva – priklausomai nuo veislės, gali būti žali, gelsvi, violetiniai.

„Jie puikiai tinka meksikietiškiems patiekalams gaminti, taip pat rauginti, marinuoti, – atkreipia dėmesį G. Zujienė. – Ypač pikantiška, net lyginama su figų, šios dumplūnės uogienė. Pastaruoju metu populiarėja įvairių egzotiškų vaisių pastilės – džiovintos vaisių tyrės juostelės su prieskoniais.“

Filadelfinės dumplūnės.

Auga ir šiltnamyje, ir lauke

Dumplūnes galima auginti tiek šiltnamyje, tiek lauke. Tačiau vilnietė iškart perspėja, kad lauke jų krūmai bus gerokai mažesni, tad ir derliaus sulauksime kuklesnio.

Jeigu auginsime šiltnamyje, sėti reikėtų kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Sėjai Zujai naudoja universalų durpių substratą. Dumplūnes jie sėja maždaug į 0,5 cm gylį. Galima sėti tiek į specialias daigyklas, tiek į dėžutes ir vėliau persodinti į atskirus vazonėlius, kuriuose augs iki išsodinimo į nuolatinę vietą. Pasėtos sėklos lengvai palaistomos, dėžutės pridengiamos. Jeigu labai kaupiasi kondensatas, reikia kasdien pavėdinti. Sėklos, palaikant pastovią 18–20 °C temperatūrą, sudygsta per savaitę, pusantros.

„Į nuolatinę vietą šiltnamyje sodinama gegužės viduryje–antroje pusėje, – pataria G. Zujienė. – Lauke – dar vėliau. Dirva turi būti derlinga, pralaidi, drėgna. Ją galima pagerinti kompostu, biohumusu. Sodinti derėtų retai, kas 70 cm, nes krūmai labai platūs. Genėti nereikia, bet labai sutankėjusius galima šiek tiek praretinti. Krūmai tvirti, vis tik pravartu pasirūpinti atramomis, nes gali virsti nuo savo svorio. Galima auginti ir 15–20 l vazonuose, tik teks dažniau laistyti. Vaisiai pradeda nokti liepos pabaigoje – rugpjūtį ir dera iki šalnų.“

Vaisius reikėtų skinti pradėjus džiūti jų apvalkalui. „Su apvalkalu surinktus vaisius galima išlaikyti ilgesnį laiką, – dalijasi patirtimi G. Zujienė. – Nukritusių vaisių sėklos gana lengvai peržiemoja ir kitą pavasarį sudygsta. Tereikia išsirinkti ir persodinti stipriausius daigus. Tiesa, jie derės šiek tiek vėliau nei sėti į daigyklas.“

 

 

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Gitanos Zujienės nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2024/04/21

Pirmakursiams – agroverslo stipendijos (2)

Skirdamos stipendijas pirmo kurso studentams, žemės ūkio įmonės rodo savo socialinę atsakomybę bei norą prisidėti prie gabių ir motyvuotų jaunų žmonių paskatinimo domėtis, studijuoti ir dirbti agrosektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūk...
2024/04/21

Briuselis įpareigojimus švelnina – Lietuva apkrauna naujais

Po pernykščio nervingo pasėlių deklaravimo šiemet žadama daugiau aiškumo ir tam tikrų palengvinimų. O svarbiausia – po per Europą nuvilnijusių žemdirbių protestų Briuselis jau padarė jiems tam tikrų nuolaidų, tačiau mūsų...
2024/04/21

Vieno eksponato istorija. XX a. Konradas Valenrodas

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, o gal studento, pasirašiu...
2024/04/21

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavi...
2024/04/21

Elektromobilių dalis šalies transporto parke nuo metų pradžios išaugo beveik dešimt procentų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 p...
2024/04/21

Tikrojo nikotino veido paieškų link

„Žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, bet mirš­ta dėl ta­ba­ko de­gi­mo me­tu be­si­for­muo­jan­čių dū­mų ir pe­le­nų, ku­riuo­se yra tok­siš­...
2024/04/21

Kovos su buksmediniais ugniukais priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 m. Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsi...
2024/04/21

Ūkininkui neliko kitos išeities, kaip nugalabyti daugiau nei 3 tūkst. avių

Praėjusią savaitę širdį veriantį sprendimą ryžosi priimti Vakarų Australijos avių augintojas Wayne'as Smithas. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle, ir šis jo postas buvo tikra bomba, sulaukusi milžiniško atgars...
2024/04/21

Tyrimas parodė: akcijų prekėms neatsispiria absoliuti dauguma gyventojų

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa...