Valstybė neparems – pieno ūkių neliks

Pienininkystės kraštas

Šilutės kraštas – palankiausias pienininkystei, tad iš 3,5 tūkst. ūkininkų pieninių veislių karves laiko 1,5 tūkst. Oficialiais duomenimis, rajone laikomi 39 175 galvijai, iš jų – 10 284 melžiamos karvės. „Ketvirtą mėnesį šalies žemės ūkio sektorių purtanti pieno krizė gali skausmingai atsiliepti šilutiškiams žemdirbiams“, – pripažino Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. Apie skausmingą pieno ūkių nūdieną ir visiškai neaiškų rytojų kelios dešimtys krašto ūkininkų Šilutėje diskutavo su Seimo nariais Vigilijumi Jukna, Zigmantu Balčyčiu, Valiumi Ąžuolu, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininku Raimundu Juknevičiumi, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentu Jonu Vilioniu, Šilutės rajono meru Vytautu Laurinaičiu.

„Valstybės vadovai mato, kaip penki didieji pieno perdirbėjai tarsi susitarę savikainos nepadengiančiomis pieno supirkimo kainomis naikina šalies pieno ūkius, – dėstė LPGA vadovas J. Vilionis, – prieš keliolika metų Lietuvoje turėjome 257 tūkst. pieno ūkių, šiandien pieną perdirbti parduoda 12 tūkst. ūkių. Milijardais skaičiuojamos žemdirbių ir valstybės investicijos į šalies pieno ūkius, o šiandien tuščiose fermose švilpauja vėjai – produktyviausių karvių bandos išvežtos į kaimyninę Lenkiją. Pieno perdirbimo bendrovės trečdalį pieno žaliavos įsiveža iš Estijos ir Latvijos ūkių.

Prekybininkai Lietuvos rinką užverčia pigesne įvežtine pieno produkcija. Mes laidojame dirbantį, kuriantį savo šalies kaimą, o geopolitinės grėsmės akivaizdoje pasmerksime save badauti.“

Pasak LPGA vadovo, rengdamiesi vasario 24 d. susitikimui Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), ūkininkai suskaičiavo, kad pieno gamybos sektoriui išgelbėti nuo visiško žlugimo reikėtų apie 40 mln. Eur. Tokiu keliu, po audringų protesto akcijų, eina olandai, vokiečiai, prancūzai, lenkai. Ministro Kęstučio Navicko siūlomi keliai – pieno gamintojų kooperacija ir rizikos valdymo fondai – jau išbandyti prieš keliolika metų. „Fondas būtų kuriamas pačių ūkininkų lėšomis, steigiama asociacija, samdoma administracija. Tai tiesiog nuostolių didinimas ir laiko gaišimas“, – rėžė J. Vilionis.

Investicijų laidotuvės

„Tris dešimtmečius kūrėme, modernizavome pieno ūkius, o šiandien dėl padidėjusių pieno gamybos kaštų ir itin kritusių pieno supirkimo kainų ūkiai atsidūrė ties išlikimo riba, – nuostabos dėl situacijos neslėpė ir Šilutės rajono meras V. Laurinaitis, – kalbame tarpusavyje, diskutuojame su ŽŪM atstovais, bet to neužtenka. Reikia veikti.“

Rusnės k. ūkininkė Elena Kleinauskienė pasakojo, jog iš Šilutės į Vilnių prie ministerijos vasario 24 d. važiavo trys ūkininkų pilni autobusai, tačiau daugiašalis susitikimas ŽŪM baigėsi šnipštu. Šilutiškiai namo grįžo nusivylę ir politikais, ir pieno perdirbėjais, ir prekybininkais.

Apie pieno ūkio likvidavimą kalbėjo ir Vilkyčių k. ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas, pastaruoju metu laikantis 250 karvių. Nuo ryžtingo žingsnio jį stabdo tik iš banko paimtos paskolos ūkiui modernizuoti ir daugybė įsipareigojimų.

Beveik šimtą melžiamų karvių turinti ūkininkė E. Kleinauskienė sakė, kad per daugiau nei mėnesį, kai ūkininkai pradėjo pieną laistyti laukuose ar nemokamai dalyti visiems norintiems, su supirkėjais suderėta nedaug. „Prašėme bent 33 ct/kg, bet pasiūlė tik 27,5 ct/kg“, – apgailestavo ūkininkė.

Pažangių pieno ūkių šeimininkės Snieguolė Radvinskienė ir Milda Norvilienė nuogąstavo, jog Šilutės r. ūkininkus skriaudžia ne tik pieno supirkėjai, bet ir Vilniaus valdžios atstovai – nuolatiniais tikrinimais, grasinimais sankcijomis ir baudomis.

Valstybė turi rasti lėšų

LŪS pirmininkas R. Juknevičius ūkininkams ir kitiems diskusijos dalyviams teigė esąs įsitikinęs, jog pieno gamintojai turi daryti spaudimą valdžiai, nes būtent nuo Vyriausybės sprendimų priklausys pieno ūkių likimas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Vigilijus Jukna siūlė skirti dotacijų iš valstybės biudžeto, esą rezerve galima rasti 30–40 mln. Eur. Būtinos ir pienininkystę reglamentuojančio įstatymo pataisos. „Įvertinus geopolitinį kontekstą, Vyriausybės parama ties nuostolių riba vegetuojančiam pieno ūkiui jau turėjo būti skirta“, – tvirtino V. Jukna. Jo nuomone, rengdamiesi kreiptis į Vyriausybę, ūkininkai privalo iškelti du klausimus: dėl nacionalinių dotacijų ir dėl teisingesnės pieno kainos dalies paskirstymo, nes būtent pieno gamintojui – ūkininkui – turėtų priklausyti didžiausia galutinės pieno produkto kainos dalis. Nors Konkurencijos taryba jau atliko penkis tyrimus dėl kainos dalių pasiskirstymo tarp ūkininko, perdirbėjo, prekybininko ir valstybės, bet pažeidimų nerado.

„Mane stebina pieno perdirbėjų elgesys, – pastebėjo Seimo narys V. Ąžuolas, – jiems tuoj pritrūks pieno žaliavos, nes Estijoje po kelių mėnesių pradės veikti didžiulė pieno perdirbimo įmonė.“

Ūkininkams trūksta vienybės

V. Ąžuolas įsitikinęs, kad pieno sektoriaus krizės kontekste ŽŪM stebina savo neveiklumu. Anot jo, kol nekils ūkininkų protestai, tol dėl pieno ūkių išlikimo sprendžiama nebus. Kito parlamentaro, Z. Balčyčio tikinimu, visoje Europoje pieno ūkiai konkuruoja, o Lietuvoje protestai dėl pieno krizės – jau pavėluoti. „Kai Lenkija stojo į Europos Sąjungą (ES), tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis išsireikalavo didelį paramos paketą šalies žemės ūkiui. Europinėmis, vėliau ir nacionalinėmis dotacijomis buvo ir tebėra remiami pieno, mėsos, daržovių, vaisių ūkiai. Šiandien patys juntame, kaip jie nukonkuravę Lietuvos agrosektorių“, – pastebėjo Z. Balčytis.

Anot jo, kai ūkininkai laistė pieną ar jį dalijo nemokamai, net toli nuo kaimo ir žemės ūkio esantys žmonės sukluso. Todėl, parlamentaro įsitikinimu, nereikia baimintis protesto akcijų, nes kai policijos pareigūnai prie Vyriausybės surengė „basų kojų“ akciją, tuoj pat atsirado lėšų uniformoms. Panašiu keliu esą turėtų eiti ir pieno gamintojai – aiškiai ir konkrečiai pateikti problemas politikams, juos išprovokuoti surasti 40 mln. Eur pieno ūkiams gelbėti.

„Mūsų žemdirbių savivaldai trūksta vienybės, o valdžia tuo sumaniai naudojasi“, – pastebėjo Seimo KRK narys V. Jukna.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius šilutiškius informavo, kad žemdirbių reikalavimai Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei išsiųsti senokai. „Mes nelipame ant statinės ir netriukšmaujame, – sakė R. Juknevičius, – mes norime tartis ir susitarti, tačiau Vyriausybė turėtų priimti ūkininkų organizacijų derybininkus, kurie jau lankėsi pas ministrą K. Navicką ir išėjo negavę atsakymo.“

Skriaudžia ir latvius

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 29, 2023 m. kovo 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.