Valstybė užsiima vilkų auginimu. Europos avių augintojai susivienijo uždegdami įspėjimo laužus

Lietuvos avių augintojai pritarė Vokietijos avių auginimo skatinimo asociacijos (FDS) iniciatyvai visoje Europoje uždegti įspėjamuosius laužus – „įspėjimo ir solidarumo ugnį“, taip atkreipiant dėmesį, jog vilkai tampa rimta grėsme besiganantiems ūkiniams gyvūnams ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje.

Signalas politikams

Akcijos organizatorių teigimu, tvoros, piemenys ir sarginiai šunys nėra nei įperkami, nei tinkama alternatyva tankiai apgyvendintame kultūriniame kraštovaizdyje. Tad vokiečiai laužų ir solidarumo ugnimi norėjo pasiųsti aiškų signalą politikams visoje Europoje. Šis pranešimas FDS socialinio tinklo paskyroje sulaukė 5 360 peržiūrų.

Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) taip pat pakvietė visus avių augintojus penktadienio vakarą jungtis į akciją drauge su kolegomis visoje Europoje, siekiant atkreipti dėmesį į vilkų daromą žalą, ir užkurti solidarumo laužus.

„Raginome vienytis visus gyvulių augintojus ir juos palaikančius asmenis, kaimų bendruomenių narius ir visiems drauge užkurti laužą ar kepsninę, nes tai yra simbolis, kurį naudoja Europos ūkininkai, kiaurą parą budėdami ir saugodami savo gyvulius nuo plėšrūnų“, – teigė LAAA vadovė Gintarė Kisielienė. Socialiniame tinkle ji kvietė gyvulių augintojus skelbti akcijos nuotraukas ir vaizdo įrašus bei trumpus komentarus, kad dalyvauja akcijoje, jog jiems rūpi Lietuvos gyvulininkystės sektorius.

Problema – vilkų daroma žala

Pasak G. Kisielienės, avininkystės sektoriui vilkų daroma žala – didžiausia. Ir nors apie tai daug kalbama, situacija nesikeičia. Ji teigė, kad vilkų populiacija yra didesnė, negu manyta. Tai patvirtino Medžioklėtyros laboratorijos tyrimai. Vilkai įkyriai lenda prie naminių gyvulių, nebijo žmonių. Nuo vilko neapsaugos jokie tinklai, esą tai tik pinigų švaistymas. Ne išeitis ir šunys, kurie yra brangūs, daug kainuoja jų išlaikymas (ėdalas, dresavimas), be to, jie agresyvūs, tinkami tik stepėms, didelėms teritorijoms, o Lietuvoje gali kelti ir papildomų pavojų.

Anot LAAA vadovės, būtų svarbu operatyviai išduoti specialius leidimus probleminiams vilkams išimti iš gamtos. „Vilkas sugrįžta į bandą jau kitą dieną ir būtų galima jį sumedžioti, o specialių leidimų išdavimas užtrunka apie 3–4 savaites, tad vilkas būna jau tikrai kitur“, – neabejojo G. Kisielienė.

Dėl vilkų augintojai patiria didelę moralinę žalą, nes jie prisiriša prie gyvulio, kurį augina nuo mažens. Avims – didžiulis stresas. Be to, nuo streso pasitaiko pirmalaikių išsimetimų. Jeigu jie įvyksta ne iš karto, ūkininkas negauna kompensacijos už vilkų padarytą žalą. Pasitaiko, kad sudraskomas veislinis gyvulys, kuris nebuvo laiku įrašytas į kilmės knygą, tada nebegalima išduoti kilmės pažymėjimo.

Kai banda didelė, augintojas kartais per vėlai pastebi sužalotą avį, nespėja jos išgydyti. Tai labai skausminga tema. Pasak G. Kisielienės, sunku suprasti, kodėl valstybė, remdama avių auginimą bei veislininkystę, leidžia jas draskyti...

Siūlo imtis ryžtingų priemonių

Gyvulininkystė Lietuvoje turi didelį potencialą, tačiau dėl plėšrūnų daromos žalos gresia pavojus ne tik gyvulininkystei, bet ir biologinei įvairovei. Spalio 15 d. prasidės vilkų medžioklės sezonas, todėl tikimasi nors laikinai šiek tiek praretinti vilkų gaujas. Tačiau tai – ne išeitis. Akivaizdu, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų. LAAA savo pasiūlymus jau anksčiau teikė Seimo Kaimo reikalų komitetui. Pirmiausia buvo prašyta padidinti vilkų sumedžiojimo limitą nuo 120 iki 150. Vėliau pasiūlymų buvo teikta ir Aplinkos ministerijai (AM), kai buvo svarstomos galimybės skirti lėšų aptvarams įsigyti.

LAAA siūlė ankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią nuo spalio 1 d., o gal net dar anksčiau. Dėl klimato kaitos vyksta įvairių pokyčių, prie kurių taikosi ir gyvulininkystė, – prasitęsia ganiavos laikas.

AM aiškina, kad yra galimybė gauti leidimus vilkams medžioti ir ne medžioklės sezono metu, kai vilkai daro žalą ūkininkams. Teoriškai tokia galimybė yra, tačiau praktiškai, anot G. Kisielienės, tokia galimybe pasinaudoti sudėtinga, nes dėl biurokratizmo gauti tokius leidimus užtrunka ilgai. Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę, tada ji pateikia prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai. Jeigu toks leidimas bus išduotas, reikės tartis su medžiotojų klubu. Tad kol kas šis procesas gali užtrukti net iki mėnesio, o juk tokiais atvejais reikia veikti labai greitai.

Vilkai vėl sugrįžta...

Teigiama, jeigu jauni vilkiukai paragauja avienos, mėsos skonio pojūtis jiems tarsi užsifiksuoja ir visą savo gyvenimą pirmiausia ieškos avių ir tik nepavykus pasirinks kitas aukas.

Kitas niuansas – pasak medžiotojų, vilkai paprastai sugrįžta į išpuolio vietą. Jie juk visko nesuėda. Tad gali grįžti po paros ar kelių. Tad ir siūloma palikti kelis jų paskerstus gyvulius lauke ir surengti pasalą. Tačiau gauti leidimus užtrunka ilgai, todėl pasalos kol kas nerengiamos.

Valstybės skiriama kompensacija ūkininkams, nukentėjusiems nuo vilkų išpuolių, nepadengia patirtų nuostolių. „Juk veislines avis auginantis ūkininkas sudaro sutartis su pirkėjais, o po vilkų antpuolio negali įvykdyti sutarčių. Jis praranda ne tik avis, bet ir pirkėjų pasitikėjimą. Tad sėkmingai ūkininkauti, kai neįmanoma planuoti, tampa labai sudėtinga. Kita vertus, ar valstybė tokia turtinga, kad skirtų kompensacijas po vilkų išpuolių? Tad visų mūsų lėšomis valstybė užsiima vilkų auginimu“, – įsitikinusi G. Kisielienė.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Tvoros nuo vilkų negelbsti

Mūsų renginys vyko Pavartyčių kaime (Radviliškio r.) šalia LAAA būstinės ir UAB „Genetiniai ištekliai“ fermų. Laužą užkūrėme saugioje vietoje, suvažiavo nemažas LAAA narių būrys. Tokias akcijas šalyje rengė ne tik pavieniai ūkininkai – avių augintojai, bet ir kaimų bendruomenės.

Iš tiesų, vilkų gerbėjai nė nesuvokia, kokią žalą šie žvėrys daro avių augintojams. Kažkas juos „saugo“ sėdėdami miestuose, o realybė yra žiauresnė. Kompensacijos niekada neatpirko patirtos žalos. Reikia vieną kartą padaryti rimtas išvadas. Mes – ne mokslininkai, todėl prašome jų ir valdžios vyrų imtis veiksmingų darbų. Ūkininkams nepalikta jokių galimybių apginti savo avių bandą, jie yra beginkliai ir bejėgiai. Sakoma, kad avis reikia saugoti visokiomis tvoromis, tinklais, patrankomis ir pan. Tačiau šios priemonės visiškai neveikia vilkų, nes jie per daug gudrūs. Vieną dvi dienas galbūt ir neis prie bandos, bet pasirodys po trijų dienų...

Dauguma ūkininkų yra patyrę daug žalos ir tiesiog atsisako avininkystės. Žemės ūkio ministerijos teigimu, vilkų padaryta žala auga kasmet. Dar nemažai lėšų išleidžiama paramai. Paraiškas pateikę ir numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai gali gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM. Praėjusiais metais šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eur. Nesunku suskaičiuoti, kad parama galėjo pasinaudoti apie 200 avių ūkių savininkų. Bet tokių Lietuvoje yra 9 312, tad kiek reikės metų, kad visos avių ganyklos būtų aptvertos? Atsakymas – beveik 46 metų!

Avių augintojas, LAAA tarybos narys iš Kupiškio rajono Andrius Jasonas buvo vienas pirmųjų, kuris pasinaudojo šia parama ir įsirengė tinklus. Bet prieš pat Žolinę, rugpjūčio 13-ąją, vilkai kruvinai pasidarbavo A. Jasono avių aptvare. Ūkininkas rado papjautas tekselių ir sufolkų veislės avis – tris ėriavedes, keturis veislinius avinus, vieną avį. Dar ir aviganis Podhalės veislės šuo bandą saugojo. Tai gyvas įrodymas, kad tie tinklai neveikia.

Vis dar pasitaiko „mokslininkų“, kurie įrodinėja, kad avis drasko išardytų šeimų vilkai iš bado. Kaip tai gali būti, jei miške aplink pilna stirnų ir kitokių žvėrelių? Įrodinėjama, kad išardyta šeima, todėl vilkui vienam labai sunku pasigauti auką ir todėl eina į avių bandas. Manau, reikėtų šaudyti ne miške gyvenančius vilkus, o tik tuos, kurie ateina prie avių, probleminius. Jeigu atsirastų toks reglamentavimo mechanizmas, būtų puiku. O dabar medžiotojai, nuo spalio 15-osios prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, tik ir giriasi laikraščiuose, kiek jie daug vilkų miške nušovė. Problema, kad medžiotojai neina pas ūkininkus jiems padėti.

Kaip gyvą pavyzdį galiu pateikti Dotnuvos seniūnijos (Kėdainių r.) ūkininką Augį Rimkevičių, laikantį didelę „Ile de France“ veislės avių bandą. Jo avių ūkio vedėja Rūta Lukoševičiūtė jau susitarė su vienu ukmergiškiu medžiotoju, kad šio medžioklės būrelio nariai atvyks po spalio 15-osios medžioti vilkų prie avių aptvarų.

Gintarė KISIELIENĖ

LAAA vadovė

Sigito MIKUČIO nuotrauka

2021-09-21

įspėjamieji laužai, LAAA, Gintarė Kisielienė, Rimantas Kairys