Valstybės kontrolė: netinkamai panaudota daugiau kaip 235 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų

Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis Covid-19“ (kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. Eur) rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų el. svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų. Dėl audito institucijos nustatytų rizikų Inovacijų agentūra pripažino netinkamomis finansuoti daugiau kaip 3,6 mln. Eur išlaidų, kurios turėtų būti susigrąžintos iš projektų vykdytojų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad naujojo laikotarpio ES projektuose taip pat yra analogiško turinio priemonė, susijusi su e. sprendimais, todėl Inovacijų agentūra turėtų įvertinti galimas rizikas ir imtis atitinkamų veiksmų, kad klaidų būtų išvengta.

Audito metu nustatyta, kad vis dar pasitaiko, kad, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai. Dėl šių neatitikimų nustatyta daugiau kaip 3,5 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų.

Kaip ir kasmet, šio audito metu buvo užfiksuota viešųjų pirkimų neatitikčių, kurias bandyta išspręsti keičiant viešųjų pirkimų praktiką, susijusią su rangos sutarčių įgyvendinimo metu atliekamais darbų keitimais: sutarčių keitimus nuo šiol siūloma skaičiuoti matematiškai vertinant atsiradusį skirtumą, o tai lemia riziką piktnaudžiauti atliekamų keitimų apimtimi. Naujoji praktika kelia daug rizikų dėl neužtikrinamo buvusių projektų dalyvių lygiateisiškumo.

Pasak auditorių, įvertinus ES pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus, todėl itin svarbu užtikrinti, kad šios klaidos nebūtų daromos vykdant kitus ES projektus.

„Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. Eur finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais. Auditoriai šioje ataskaitoje dalijasi projektus administruojančių institucijų rizikomis, kurios, tikiu, bus labai naudingos administruojant 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio projektus. Taip pat tikiuosi, kad naujo laikotarpio ES projektuose dabar nustatytos klaidos nesikartos ir jų žymiai sumažės“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito rezultatai pateikti Europos Komisijos patvirtinti, kaip tai numato Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.

Valstybės kontrolės informacija