Varėnoje pristatytoje knygoje „Dainavos žemės šventvietės“ įamžintas baltų religijos ir mitologijos paveldas

Knygoje įamžintos  pirmą kartą sutelktos žinios apie istorinės Dainavos žemės dalies, kuri apima Varėnos rajoną ir Druskininkų savivaldybę, šventuosius miškus, medžius, kalvas, akmenis, ežerus, raistus, upelius ir šaltinus. Leidinio įvade apžvelgiami su šventvietėmis, jų tyrinėjimų istorija ir apsauga susiję klausimai. Toliau aprašomos 199 Varėnos rajono ir 46 Druskininkų savivaldybės šventvietės, skelbiamos jų geografinės padėties koordinatės, matmenys, daugelis archeologinių, istorinių, kalbinių, tautosakinių ir etnologinių duomenų, XVIII–XX a. žemėlapių iškarpos, schemos, piešiniai ir nuotraukos. Pasakojama apie vietas, su kuriomis žmogus užmezga ypatingą santykį, kuriose juntama šventybė, saugomas ryšys su protėviais, patiriama laimė ir įgaunama sveikata. Autoriaus teigimu, per šimtmečius po krikščionybės įvedimo daugelis šventviečių buvo sunaikinta, laimė, ne visos. Po kruopelytę jo bei jam talkinusios Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistės, etnografės Dalios Blažulionytės surinkti duomenys liudija, jog baltų religijos ir mitologijos paveldas yra gausus ir įspūdingas.

Knygos sutiktuvių vakarą vedė ir klausinėjo Baltijos aplinkos forumo vadovas, Musteikoje įsikūręs Žymantas Morkvėnas. Įspūdžiais, kaip ekspedicijose po Dainavą buvo renkama medžiaga, dalijosi knygos leidybos projekto autorė ir vykdytoja Dalia Blažulionytė. Vakarą papuošė Varėnos kultūros centro folkloro ansamblio „Žeiria“, vadovaujamo Vaidos Naruševičiūtės, atliekamos dainos.

V. Vaitkevičius sakė, jog nors yra gimęs ir augęs Kaune, tačiau Dainavos žemė jį pakerėjo dar vaikystėje, kai atvažiuodavo pas dėdienė į Krokšlio kaimą šalia Ūlos. Pirmoje ekspedicijoje, kurioje prasidėjo jo rimta pažintis su Pietų Lietuva, sudalyvavo būdamas dešimtokas. Dainavos žemės tyrinėjimai tęsėsi studijuojant. Pirmasis rimtas darbas buvo 1998 m. pradėtas tyrinėti Raigardas, 2001 m. – Merkinė. Knygos autorius pasidžiaugė, kad puikiai su juo bendradarbiauja ir šiuos darbus tęsia Dalia Blažulionytė, kuri labai prisidėjo ir rengiant šią knygą. „Mintis parengti Dainavos žemės šventvietėms skirtą knygą kilo po 2020 m. vasaros ekspedicijos Musteikoje. Tų pačių metų rudenį į Dzūkijos nacionalinį parką gyventi ir dirbti sugrįžo Dalia Blaužulionytė, kuri prisiėmė šiai knygai skirto projekto rengimo ir valdymo rūpesčius, o svarbiausia – nenuilsdama tvarkė jau anksčiau surinką medžiągą ir su didžiausiu užsidegimu tęsė paieškas. Kai kas šią knygą pavadina enciklopediniu leidiniu, tačiau aš pavadinčiau ją sąvadu, papildytu tekstynu, gausiai iliustruotu nuotraukomis, žemėlapiais. Ir jis yra išskirtinis, nes tekstai neredaguoti, užrašyti taip, kaip kalba žmonės, yra pusiau filosofinių tekstų. Aš šita knyga esu žiauriai patenkintas. Šiandien ir dar ilgai ji man bus idealas“, – kalbėjo V. Vaitkevičius. „Kuo dzūkų šventvietės kitokios? Dainavos žemės savitumas yra mergų akmenys, keliaujantys ežerai, nuostabios, draugiškos laumės. Visa tai svarbu atsiminti kuriant tapatybę“.

D. Blažulionytė paatviravo, jog išleista knyga – jos svajonės išsipildymas. Ją pačią šiam rimtam darbui įkvėpė V. Vaitkevičius, o viskas prasidėjo nuo įdomaus žygio „Vykinto keliais“. Ji linkėjo, kad kiekvienas, gavęs įkvėpimo, savo aplinkoj pradėtų ieškoti vietų, kurios jam bus dvasinė atrama. „Be tokių vietų mes mažiau susiejam save su savo aplinka. Kai atrandam vietas, kurios teikia atgaivą, atsiranda trauka. Linkiu, kad kiekvienas atrastų savo šventą vietą, tada gal mažiau lietuvių išvažiuotų iš Lietuvos. O atradęs tai perduotų savo vaikams, kas yra labai svarbu. Kai perduodi, pasidaro džiugu gyventi, nes atsiranda pagarbos savo žemei, tradicijos tęstinumas. Žmonėms, kurie skaitys knygą, atsiras klausimų, kai kas sakys, kad vienoje ar kitoje vietoje yra šventvietė, kuri knygoje neužfiksuota. Tad mielai kviečiu šią informaciją pildyti kartu“.

Ž. Morkvėnas pažymėjo, jog ši knyga padeda sujungti skirtingus elementus į vieną visumą ir atveriau visai kitokį, daug gilesnį suvokimą apie šventą Dainavos žemę ir vietas, kuriose gyvenam.

Knygos autorių V. Vaitkevičių bei leidybos projekto autorę D. Blažulionytę išleidus tikrai vertingą ir Varėnos kraštui reikalingą knygą pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė. Ji linkėjo, kad knyga įkvėptų naujai pradžiai – ieškojimams, atradimams – kiekvieną skaitytoją. Kad jis atrastų savo šaltinį ir pajaustų versmės galią.

D. Blažulionytė Varėnos rajono savivaldybei įteikė knygą bei knygos leidybos projektą vykdžiusio Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus padėką už paramą puoselėjant ir saugant prigimtinės kultūros lobius Lietuvių tautos garbei.

Dzūkiškas dainas dainavęs folkloro ansamblis „Žeiria“ tik dar kartą paliudijo, koks gausus ir unikalus yra Dainavos žemės paveldas.

Varėnos rajono savivaldybės informacija