Europos šalių miškų įstaigų vadovų susitikime - Lietuvos įžvalgos, kaip didinti miškų atsparumą

Pagrindinė susitikimo sesijos tema – „Miškų atsparumo stiprinimas per biologinės įvairovės apsaugą galimybės ir iššūkiai“. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas Albertas Kasperavičius pristatė Lietuvos poziciją šia tema. Pasak A. Kasperavičiaus, Lietuva imasi priemonių miškų atsparumui stiprinti didėjant klimatui, kenkėjams ir žemėnaudai. Šalies nacionalinė miškų politika vystosi siekiant toliau integruoti biologinės įvairovės apsaugą, išlaikyti aukštą anglies sekvestracijos lygį ir skatinti tvarų ekonominį miškų naudojimą.

Šiandien Lietuvos miškai užima daugiau nei 35 procentus šalies teritorijos, didėja augančių medynų apimtys, auga brandžių medynų dalis, auga bioįvairovės buveinė, įskaitant didesnius negyvos medienos kiekius ir didėjantį stambių medžių skaičių. Tačiau šalies laukia rimti iššūkiai: per pastaruosius kelerius metus vien žievėgraužių židiniai kasmet pažeidžia iki milijono kubinių metrų eglės. Tai, kartu su didėjančiu medžių mirtingumu ir senstančiais pušynais, kelia pavojų tiek miško produktyvumui, tiek anglies sekvestracijos potencialui.

Pasak VMT vadovo, reaguodama į tai, Lietuva peržiūri Miškų įstatymą ir rengia naują Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kaip to reikalauja atitinkamas ES reglamentas. Šiomis reformomis siekiama strategiškai perskirstyti miškų plotus, padidinti griežtai saugomas zonas, mažinti komercinį spaudimą ekologiškai ir socialiai jautriose vietovėse ir skatinti selektyvų kirtimą kartu su gamtai artimais miškininkystės metodais.

Dabartinėje miškotvarkos praktikoje jau akcentuojamas mišrių rūšių sodinimas, paliekant pusę kirtimo plotų natūraliai atsinaujinti, o negyvos medienos išlaikymas – siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir buveinių sudėtingumą. Tačiau, pasak VMT vadovo, reikia toliau stengtis išplėsti šią praktiką ir įvertinti ilgalaikį jų veiksmingumą didinant miškų atsparumą.

Vis dėlto, VMT nuomone, miško atsparumas turi būti pagrįstas mokslu, o ne ideologija. Kai kurie siūlomi metodai, pavyzdžiui, didelio masto nevienodo amžiaus medynų tvarkymas, teoriškai gali būti perspektyvūs, tačiau šiuo metu Lietuvoje trūksta ekologinių ir eksploatacinių pagrindų. Lietuvos miškuose vyrauja šviesai reiklios medžių rūšys – pušis, beržas (kurios sudaro daugiau nei 50 % šalies miškingumo). Turime ribotą šešėliui atsparių medžių rūšių asortimentą ir nėra patikimų mokslinių ar praktinių nuorodų, kaip įgyvendinti nevienodo amžiaus miškininkystę vietinėmis sąlygomis. Per anksti pradėjus taikyti tokius metodus, gali sumažėti miškų produktyvumas ir sumažėti anglies dioksido surinkimas, todėl reikalingi bandomieji projektai, skirti tirti ir pritaikyti nelygaus amžiaus medynų tvarkymą šalies specifiniams kontekstams. Miško atsparumas nėra universalus modelis – tam reikia lankstumo, duomenų ir gilaus vietos ekologinio konteksto supratimo.

Apibendrinant, Lietuva pabrėžia 4 pagrindinius miškų atsparumo stiprinimo principus:

1. Stiprinti miškų apsaugą ir riboti miškų ūkio veiklą ten, kur to labiausiai reikia – stiprinant ekologinėmis vertybėmis ir biologinės įvairovės reikšme pagrįstą saugomų teritorijų tinklą.

2. Skatinti tvarų ir selektyvų miškų valdymą – ypač biologinės įvairovės turtingose ir ekologiškai jautriose buveinėse.

3. Sprendimus pagrįsti mokslo ir monitoringo duomenimis – miško atsparumas turi būti išmatuojamas, prisitaikantis ir patikrinamas.

4. Išbandykite prieš didinant mastelį – palaikykite bandomąsias iniciatyvas, kad patvirtintumėte naujus metodus prieš juos įgyvendinant didelio masto teritorijose ir sumažintumėte galimą nesėkmės riziką.

Renginio metu dalyviai aplankys ir išskirtinį Natolino mišką bei Kampinoski nacionalinį parką – vieną ekologiškai vertingiausių vietovių Europoje.

Paskutiniąją renginio dieną planuojamos dvi teminės panelinės diskusijos. Pirmojoje bus nagrinėjama, kaip integruoti biologinės įvairovės tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką į realius veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant 8 straipsnio dėl miestų ekosistemų įgyvendinimui. Antrojoje bus aptariami požiūriai į Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimą atsižvelgiant į miško ekosistemas.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.

VMT fotoinformacija