Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, šis namas pastatytas XVI a. pab. – XVII a. pr., rekonstruotas apie 1900 m., taip pat rekonstruotas XX a. Pastatas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Vladislovas Vaza.

Pastatas pradėtas statyti XVI a. pabaigoje, jo savininkas buvo Merkinės burmistras Tomas Karlovičius. Po jo mirties XVII a. pirmoje pusėje pastatą valdė italų kilmės Merkinės seniūnas Mikalojus Scipioni Kampo, kuris vėliau namą pardavė Prūsijos bajorui Tobiasui Popeliui, jam namas ir priklausė Vladislovo Vazos mirties laiku. XVII a. viduryje namą įsigijo gydytojas Jonas Urbanovskis, XVIII a. pradžioje jo giminaitis Zigmantas Urbanovskis namą pardavė Merkinės jėzuitams. Po jėzuitų ordino panaikinimo XVIII a. pabaigoje namas atiteko privatiems valdytojams, vėliau XIX a. viduryje buvo išnuomotas, jo pirmame aukšte įrengta smuklė.

XIX a. pabaigoje pastatą nusipirko Rusijos kazokų pulkininkas Kulinskis, kuris jį rekonstravo iš L formos į stačiakampio plano, pastatas įgavo XIX a. pab. – XX a. pr. būdingą stilistiką. Tarpukariu pastate veikė progimnazija bei valsčiaus valdyba. Sovietmečiu įrengtas bendrabutis, atlikus rekonstrukciją pakeistas pastato vidus, sunaikinti fasado puošybos elementai. Šiuo metu pastatas nenaudojamas, priklauso Varėnos rajono savivaldybei, jame numatyta įrengti Merkinės krašto muziejaus patalpas.

Skelbiant šį objektą valstybės saugomu, atsižvelgta į Varėnos rajono savivaldybės kreipimąsi, kuriame teigiama, kad vietos bendruomenė ir savivaldybė stengiasi atgaivinti „Vazos“ namą bei pritaikyti jį bendruomenės kultūriniams bei verslo poreikiams, siekiama atkurti istorinį „Vazos“ pastatą pagal turimus istorinius šaltinius, teikti jame kultūros, bendruomenines ir apgyvendinimo paslaugas.

Paskelbus šį namą valstybės saugomu atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį objektui saugoti ir tvarkyti.

2022 metais valstybės saugomais buvo paskelbti keli dvarai: Lipliūnų (Kėdainių r.), Žemosios Panemunės (Šakių r.), Drobiškių (Jonavos r.) ir Utenos. Tokį statusą taip pat įgijo Vilniaus Gaono mauzoliejus Vilniuje bei „Pažangos“ bendrovės pastatas Kaune, reprezentuojantis Kauno modernizmo architektūrą.

2023 metais skelbiant kultūros paveldo vertybes valstybės saugomomis, dėmesys bus skiriamas XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Lietuvos istoriją reprezentuojantiems objektams. Tokį statusą taip pat numatoma suteikti Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksui bei keliolikai archeologinių objektų (piliakalnių).

Kultūros ministerijos pranešimas

Mindaugo Černiausko nuotrauka