Kaunas +9,8 °C Debesuota
Sekmadienis, 11 Spa 2026
Kaunas +9,8 °C Debesuota
Sekmadienis, 11 Spa 2026



Dr. Arunas Balsevičius. Jono Petronio nuotr.

VDU Botanikos sodo jurginams Paryžiuje – pagrindinis komisijos prizas ir publikos įvertinimas

2026/10/08


Padidink tekstą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune išvesti jurginai šiemet pelnė net tris apdovanojimus tarptautiniame jurginų konkurse Concours International du Dahlia Paryžiuje. Svarbiausias jų atiteko Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus išvestai veislei 'Luna Mistica', pelniusiai vieną iš dviejų pagrindinių konkurso prizų, skiriamą aukštaūgiams jurginams, ir dar apdovanotai nekomercinių selekcininkų kategorijos prizu. Kita dr. A. Balsevičiaus sukurta veislė, 'Rossa Mistica', tapo Paryžiaus publikos favorite.

Parc Floral de Paris rengiamas tarptautinis jurginų konkursas turi daugiau kaip tris dešimtmečius siekiančią istoriją. Nuo 1988 m. jame varžosi skirtingų šalių selekcininkų sukurti jurginai, kuriuos visą sezoną vienodomis sąlygomis augina parko sodininkai. Šiemet konkursui augalus pateikė 12 augintojų ir selekcininkų iš septynių šalių: Japonijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.

Vienas iš dviejų pagrindinių konkurso prizų – į Lietuvą

Šiemet Paryžiaus konkurse pagrindiniai prizai buvo skiriami atskirai aukštaūgiams ir žemaūgiams jurginams. Aukštaūgių kategorijoje pagrindinį „Prix Grands Dahlia“ pelnė dr. A. Balsevičiaus išvesta 'Luna Mistica' (AB2) alyviškai violetiniais žiedais.

„Paryžiuje ši veislė išsiskyrė ne tik spalva: augalas buvo tiesiog apsipylęs žiedais, todėl atrodė labai efektingai“, – pasakoja selekcininkas.

'Luna Mistica' sulaukė ir dar vieno įvertinimo: jai atiteko „Prix des Amateurs“ prizas, skiriamas geriausiam ne komercinės įmonės selekcininkų konkursui pateiktam jurginui.

'Luna Mistica'.

Antrąjį pagrindinį konkurso prizą, skirtą žemaūgiams jurginams, Paryžiuje pelnė prancūzų selekcininko Ernest Turc sukurtas 'Moonflower'. Šis jurginas puikiai pažįstamas ir VDU Botanikos sodo lankytojams: rugsėjo pradžioje čia vykusiame Tarptautiniame jurginų konkurse jis taip pat pelnė pagrindinį „Grand Prix“ apdovanojimą. Taigi profesionalių vertintojų nuomonės Kaune ir Paryžiuje šiemet sutapo.

Susitikimas Paryžiuje tapo proga E. Turc perduoti ir jo jurginų Kaune pelnytus apdovanojimus. Pats selekcininkas konkurse Lietuvoje nedalyvavo, todėl VDU Botanikos sodo atstovai prizus jam atvežė į Paryžių. Jų įteikimas sulaukė ir konkurso dalyvių bei renginį filmavusios Prancūzijos televizijos dėmesio.

Paryžiaus publikos favoritė – 'Rossa Mistica'

Trečiąjį apdovanojimą VDU Botanikos sodui Kaune pelnė 'Rossa Mistica' (AB34), užėmusi pirmąją vietą Paryžiaus publikos balsavime „Critérium du public“.

„Prancūzams labai patinka raudona spalva ir įvairūs jos atspalviai. Matyt, tai irgi prisidėjo prie publikos pasirinkimo“, – sako A. Balsevičius.

Publikos simpatijų VDU Botanikos sode Kaune išvesti jurginai Paryžiuje sulaukia jau ne pirmą kartą. 2018 m. veislė 'Orija' šiame balsavime užėmė antrąją vietą, 2019 m. tokį pat rezultatą pasiekė 'Freda Kristina Pink', 2024 m. 'Étoile du Jardin' tapo publikos balsavimo nugalėtoja, o pernai 'Maison du Chaos' pelnė antrąją vietą. Tad 'Rossa Mistica' yra jau antrasis dr. A. Balsevičiaus išvestas jurginas, tapęs Paryžiaus publikos favoritu.

'Rossa Mistica'.

Kodėl „Mistica“?

Abu Paryžiuje apdovanoti jurginai priklauso dr. A. Balsevičiaus kuriamai „Mistica“ serijai. Į ją selekcininkas jungia specialiai konkursams atrenkamus, neįprasta išvaizda išsiskiriančius jurginus.

Pasak A. Balsevičiaus, serijos pavadinimas „Mistica“ gimė neatsitiktinai: šie jurginai iš kitų išsiskiria tiek spalvomis, tiek formomis ar kitomis savybėmis, todėl atrodo keisti, paslaptingi ir ypatingi. Atsižvelgiant į veislių pavadinimams keliams taisykles, pasirinkta ne lotyniška, o itališka šio žodžio rašyba.

Beje, Paryžiaus konkursas selekcininkui suteikia galimybę pamatyti savo sukurtus augalus ir visai kitomis sąlygomis. Konkursui pateiktus jurginus augina Parc Floral sodininkai, o jų išvaizdai įtakos turi ne tik genetinės savybės, bet ir Paryžiaus klimatas bei auginimo sąlygos.

„Šiemet Paryžiuje, kitaip nei Lietuvoje, buvo sausa ir šilta. Tad labai įdomu stebėti, kaip jurginai į tai reaguoja. Kai kurie, pas mus Kaune atrodantys vidutiniškai, ten atsiskleidė visu grožiu, o kiti – priešingai. Buvo net toks atvejis, kai neatpažinau savo paties išvesti jurgino – išaugintas kitomis sąlygomis, jis atrodė visiškai kitaip“, – pasakoja dr. A. Balsevičius.

Kur link suka jurginų mados?

Tarptautiniai konkursai leidžia stebėti ne tik atskirų selekcininkų darbus, bet ir besikeičiančias dekoratyvinių augalų madas. A. Balsevičiaus teigimu, skirtingose Europos šalyse komisijų, augintojų ir kraštovaizdžio dizainerių pasirinkimai gana panašūs, todėl konkursuose galima gana aiškiai matyti, kokios spalvos ir formos šiuo metu populiarėja.

„Dabar labai populiarūs geltoni, oranžiniai, alyviniai, melsvi atspalviai. O žiūrint, kas jau atsiranda viešosiose erdvėse ir soduose, tarkime, Paryžiaus Liuksemburgo sode, panašu, kad ateina rudų atspalvių mada“, – pastebi selekcininkas.

Jurginų kelias tarp Kauno ir Paryžiaus

Dr. A. Balsevičius Paryžiaus tarptautiniame jurginų konkurse dalyvauja nuo 2018 metų, o VDU Botanikos sode Kaune išvesti jurginai per šį laiką ne kartą pateko tarp geriausiųjų.

Vis dėlto šių metų rezultatas išskirtinis: pirmą kartą viename konkurse du Lietuvoje išvesti jurginai pelnė net tris apdovanojimus, tarp kurių yra vienas iš dviejų pagrindinių viso konkurso prizų ir pirmoji vieta publikos balsavime.

„Tai realiai aukščiausias vienos veislės įvertinimas Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos istorijoje“, – 'Luna Mistica' laimėjimo reikšmę apibūdina pats dr. A. Balsevičius.

Paryžiuje šiemet mezgėsi ir ateities ryšiai: VDU Botanikos sodo atstovai bendravo su Paryžiaus miesto bei parkų atstovais, kviesdami juos kitąmet atvykti į Kauną. Tad jurginų kelias tarp Kauno ir Paryžiaus, panašu, tęsis ir toliau.

 

VDU Botanikos sodo informacija

Dalintis
2026/10/11

Žemės koncentracija: kaip suvaldyti ir nepakenkti

Paskelbus apie Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ siekį įsigyti Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, vėl imta baksnoti į grėsmes dėl žemės koncentracijos stambių valdytojų rankose. Žemės ūkio ministras Kęstutis...
2026/10/11

„Via Lietuva“ pradeda A12 kelio ruožo remontą – atnaujinamas kelias, viadukai ir tiltas per Dubysą

„Via Lietuva“ tęsia automagistralių ir magistralinių kelių atnaujinimą – šiuo metu šalies keliuose jau tvarkoma daugiau kaip 100 kilometrų. Pradedamas dar vienas projektas – daugiau kaip 13 km ilgio magistrali...
2026/10/11

Invaziniai vėžliai Lietuvoje: kodėl jie pavojingi?

Lietuvos gamtoje vis dažniau aptinkami ne tik invaziniai augalai ar gyvūnai, bet ir ropliai. Šiuo metu į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą yra įtrauktos dvi vėžlių rūšys – puošnusis vėžlys (Chrysemys picta) i...
2026/10/11

Mažmeninė prekyba šiemet augo 6,4 proc., restoranų – 4,6 proc.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per 8 šių metų mėnesius siekė 15,1 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) – 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra.
2026/10/10

Vėluojanti sėja tarp ūkininkų sėja nerimą

Nors optimalus žieminių kviečių sėjos laikas, mokslininkų nuomone, jau pasibaigė rugsėjo mėnesį, dar ne vienam šalies ūkininkui dėl nepalankių gamtos sąlygų pasėti nepavyko arba sėklos subertos tik į dalį numatytų plotų. Kokią įtaką vėluoja...
2026/10/10

Nuo vandenynų iki Priekulės: kaip pora jachtą iškeitė į gyvenimą Klaipėdos rajone

Gyvenimas jachtoje skrodžiant jūras, ne vieni metai nuolatinio judėjimo, pažintys su pačiais įvairiausiais pasaulio žmonėmis, gražiausiomis vietomis ir galiausiai – jauki užuovėja Klaipėdos rajone. Vitos ir Simo Gardauskų istorija – ta...
2026/10/10

DI jau atpažįsta kibernetines grėsmes. „Cyber arena“ tikrins – kam saugumo centre reikalingas žmogus?

Kibernetinio saugumo centruose dirbtinis intelektas (DI) jau atlieka darbus, kuriuos dar visai neseniai dažniausiai darė žmonės: analizuoja įspėjimus, atmeta nereikšmingus atvejus, surenka kontekstą ir siūlo, ką daryti toliau. Tačiau kuo da...
2026/10/10

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...