Ashburn +9,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +9,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Vėjo jėgainių parkuose Olandijoje atkuriama biologinė įvairovė

2023/12/24


Jūros vėjo jėgainių parkai traktuojami pirmiausia kaip būdas gaminti elektrą iš atsinaujinančio šaltinio. Bet yra ir kita šio sprendimo pusė, kelianti klausimą, ar tokia intervencija į jūrinę teritoriją nekenkia vandens gyvūnijai, nekeičia ekosistemos? Nyderlandai yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri vėjo jėgainių statytojams kelia reikalavimą atkurti vietos aplinką.

Akivaizdu, kad jūros vėjas vis svarbesnis pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos. Tarp Ševeningeno ir Zandvorto šį rugsėjį pradėjo veikti 139 vėjo jėgainių parkas "Hollandse Kust Zuid". Jis yra vienas iš septynių parkų, kuriuos olandų vyriausybė planuoja paleisti iki 2030 m. Tikimasi, kad jų pagaminta elektra padengs 16 proc. viso valstybės energijos poreikio, arba 75 proc. dabartinio elektros suvartojimo. Tačiau neabejotina, kad parkų statybos daro žalingą poveikį jūros gyvūnijai.

Vageningeno universiteto ir tyrimų padalinio „Wageningen Marine Research“ mokslininkai atlieka specialius jūros vėjo turbinų pamatų tyrimus ir teikia pasiūlymus, kaip atkurti žuvų, omarų, krabų ir kitų rūšių buveines.

Kalamų polių triukšmas yra neįtikėtinai didelis. Po vandeniu šis garsas sklinda gerokai toliau nei oru ir gali visiškai sutrikdyti jūrų kiaulių ar ruonių gyvenimo aplinką, priversti juos trauktis iš įprastų maitinimosi plotų.

Laukinei gamtai ne mažiau kenkia ir viršutinė vėjo turbinų dalis, kai kurie jūroje mintantys paukščiai vengia besisukančių turbinos menčių. „Kita vertus, kormoranai klesti šalia vėjo jėgainių. Jiems turbinos stiebas tarnauja kaip pagrindas, nuo kurio jie gaudo žuvis“, – įvairiapusiškai situaciją vertina „Wageningen Marine Research“ jūrų biologas Oscaras Bosas.

Gelbsti uolų šarvai ir kitos gudrybės

Todėl mokslininkai, statybų bendrovės ir vėjo jėgainių parkų kūrėjai į parkų projektus įtraukia papildomų elementų, tokių kaip priedangos, dirbtinės buveinės ar nerštavietės. Pavyzdžiui, Hollandse Kust Zuid jėgainių parke keliose vietose jūros dugne, visai šalia polių pagrindo, iš uolų pastatyti dirbtiniai rifai, kuriuose žuvys ir kita jūros gyvūnija gali pasislėpti, įsitvirtinti.

Kad smėlis aplink turbinas nenusiplautų, statybų metu aplink polių pagrindą sumontuojami uolų šarvai. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad tai daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei. Šią vasarą povandeniniu dronu nufilmavus jūros dugną paaiškėjo, kad aplink iš uolų suformuotą šarvą knibždėte knibžda gyvybė: įvairių rūšių anemonai, jūros žvaigždės, midijos ir dideli Šiaurės jūros krabai, tarp uolų slepiasi sviestžuvės, aplink plaukioja stauridžių būriai, o jos yra maisto šaltinis menkėms, ruoniams ir jūros paukščiams.

Deja, jūrų biologas pripažįsta ir tai, kad ne visada pavyksta pasiekti teigiamo tikslo. Prieš metus buvo atliktas eksperimentas gana seklioje Šiaurės jūros vietoje. Siekta išsiaiškinti, kokio tipo rifas būtų geriausias biologinei įvairovei. Ekologai iš „Waardenburg Ecology“ prie sudužusio laivo pastatė keletą dirbtinių rifų iš įvairaus dydžio uolienų. Tikėtasi, kad uolienos bei laivo nuolaužos per laiką apaugs, bus pilnos anemonų, minkštų koralų, plaukios žuvys. Tačiau lūkesčiai nepasiteisino, uolienos buvo palaidotos po smėliu.

Po nepavykusio eksperimento mokslininkai atkreipė dėmesį į kitoje vietoje dunksojusį, uolų apsuptą betoninį buvusios naftos gręžimo platformos pagrindą. Šis dirbtinis rifas buvo panašus į statomų vėjo jėgainių pagrindus, o aptikta jūros gyvūnija nuteikė optimistiškai – per kelis dešimtmečius tokia vieta gali tapti tinkama buveine.

Siekia atkurti austrių populiaciją

Vageningeno tyrėjai taip pat eksperimentuoja aplink vėjo jėgaines.atkurdami natūralius austrių rifus Prieš šimtą metų apie 35 000 kv. km Šiaurės jūros dugno buvo padengta austrėmis. Dėl perteklinės žvejybos ir ligų jos visiškai išnyko.

Biologinei įvairovei tai buvo didelis praradimas, nes austrių telkiniai filtruoja vandenį ir gerina jo kokybę. Be to, tai yra žuvų, krabų, omarų, krevečių ir daugelio kitų rūšių buveinės. Ant austrių kriauklių paviršiaus apsigyvena mažesnės rūšys, kuriomis minta kitos žuvys.

Šiuo metu vykdomi keli austrių atkūrimo projektai, kurių rezultatai teikia vilčių. „Projektai Voordelta ir Borkum Stones gamtos draustiniuose ir daugelyje vėjo jėgainių jūroje rodo, kad plokščiosios austrės puikiai prisitaiko gyventi Šiaurės jūros dugne, net jei jos kilusios iš Norvegijos ar Airijos. Norint iš naujo sukurti austrių telkinius, reikės padidinti įveisimo apimtis, tam labiausiai tinka olandiškos austrės“, – pasakoja jūrų biologas O. Bosas.

Uolų šarvų ant vėjo jėgainių polių suformavimo idėja yra palyginti nauja. Pasak biologo, kaimyninės šalys vis labiau domisi šiais tyrimais, nors jos nereikalauja, kad vėjo jėgainių statytojai pagerintų jūros biologinę įvairovę. Kitose valstybėse taip pat dedamos pastangos atkurti austrių populiaciją, tačiau dažnai tai daroma netoli pakrantės.

 

ŪP portalo informacija

„Wageningen Marine Research“ nuotr.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Vidmantas Janulevičius. Kad Rusija mūsų nepultų

Savaitgalį džiaugėmės, kad JAV Atstovų Rūmai pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Nepaprastai svarbus momentas Ukrainai. Ir nors skeptikai vis tiek kabinėjasi prie paramos teikimo formos, bet ne skeptikai galų gale priima pasaul...
2024/04/25

Minint Vaistinių augalų sektoriaus šimtmetį, atidaryta paroda VDU Botanikos sodo parke

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių nuotraukų ir dokumentų paroda, kurioje peržvelg...
2024/04/25

Darbštūs žemaičiai po išbandymų nepasidavė

Šilalės r. Burkėnų k. ūkininkaujančių Loretos ir Vytauto Šacauskų ūkininkavimo patirtį bene geriausiai apibūdintų žinomas posakis – kai užsidaro durys, atsiveria langas. Susidūrę su sunkumais, užsispyrę darbštūs žemaičia...
2024/04/25

Panevėžio veterinarijos tarnybai gresia pardavimas

Panevėžys (JP.lt). Pažagieniuose ruošiamasi parduoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio departamento patalpas. Bus pardavinėjami keli pastatai. Kol kas aukcionas nepaskelbtas, bet VMVT Panevėžio departamento darbu...
2024/04/25

Aktualūs pakeitimai dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos priemonėje

Žemės ūkio ministro balandžio 22 d. įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės.
2024/04/25

Europos Parlamentas supaprastino žemės ūkio politikos reikalavimus

Trečiadienį europarlamentarai patikslino ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas, kurios sumažina administracinę naštą žemdirbiams ir leidžia lanksčiau taikyti taisykles.
2024/04/25

Topinambų gumbai rūgsta stiklainiuose, o lapai džiūsta arbatėlėms

Iš tiesų džiugu, kai atsiranda į užsienio šalis išvykusių ir ten ilgokai gyvenančių lietuvių, kurie prisipažįsta: „Kai gyvenau Lietuvoje, skaičiau „Ūkininko patarėją“. Viena iš jų – Austrijoje, T...
2024/04/25

Sodininkai nuostolius skaičiuoja milijonais

Balandžio viduryje staiga kritusi oro temperatūra, gausus ir šlapias sniegas bei kruša daliai Europos sodininkų gal ir nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau jau dabar aišku, kad dalies derliaus išgelbėti...