Vėjo jėgainių sparnai ne visiems prisuka auksinių

Šilutės seniūnijos pakraštyje, Gnybalų kaime, gyvenanti Irena Remėnienė neslepia savo vargų ir nepatogumų, kuriuos patiria dėl maždaug už puskilometrio, Didšilių kaime, pastatytų vėjo jėgainių. Jų savininkai pastaruoju metu giriasi, kad pinigais stengiasi kompensuoti žalą, kurią patiria šalia jų esančios kaimų bendruomenės, tik prarastos sveikatos už jokius pinigus dar niekas nenusipirko...

Ūžesys – ligų priežastis?

Šilutės lopšelyje-darželyje mokytoja dirbanti I. Remėnienė „Ūkininko patarėjui“ guodėsi, kad didžiausia vėjo jėgainių keliama problema – ūžesys. Jo stiprumas priklauso nuo to, iš kurios pusės pučia vėjas. „Jeigu vėjas į mūsų pusę, vasarą neįmanoma miegoti atsidarius langą, – pasakojo Irena. – Atrodo, kad lėktuvas skrenda ir niekada nenusileidžia. Kai dar prieš vėjo jėgainių statybos darbus nuvykome pas visuomenės sveikatos specialistus, jie sakė, kad viskas daroma pagal normatyvus. Pirmaisiais ir antraisiais metais, kai jėgainės pradėjo veikti, man pradėjo skaudėti galvą, ausis. Gana ilgokai gydžiausi, ausys bijojo bet kokio stipresnio garso.“

Dabar Didšilių kaime jau stovi visas parkas – dešimt vėjo jėgainių. Irena sakė, kad prieš šešerius metus, pradėjus jų statybą, niekas vietos gyventojams jokios kompensacijos nesiūlė. Nors buvo girdėjusi, kad netoli Kintų viename gyvenamajame name jėgainių statytojai senus medinius langus pakeitė plastikiniais, norėta ten gyvenančią šeimą apsaugoti nuo sklindančio triukšmo.

„Ar dėl to kas nors pasikeis? – retoriškai klausė I. Remėnienė. – Žinoma, triukšmas bus mažesnis tik esant uždarytiems langams. O iš kur mums žinoti, kokios pasekmės laukia po kelerių metų? Kaip nuolatinis triukšmas paveiks, niekas nenustato, niekas tiesos nepasako.“

Kaip gyventi?

Vos Didšiliuose pradėjus veikti pirmosioms vėjo jėgainėms, kaimo gyventojai ėmė varstyti Šilutės rajono savivaldybės ir vietos laikraščių redakcijų duris, skųsdamiesi, kad nebegali ten gyventi: pablogėjo sveikata, naktį prabudę jaučia ausų dirginimą.

„O kaip bus, kai netrukus pradės suktis dar penki tokie sparnai?“ – piktinosi žmonės.

Gyventojams teko kreiptis į gydytojus, o jie išrašė vaistų ir pasakė, kad medikamentai padės tik užmigti, blogų pojūčių nepanaikins. Žmonės buvo nuvažiavę pas savivaldybės administracijos direktorių, jis žadėjo, kad vėjo jėgainė naktį bus stabdoma. Bet atsitiko priešingai – vos sutemus jos sparnai ima suktis dar greičiau.

„Valandą ar pusantros pamiegu, atsibundu – ausį skauda. Rytais būna padidėjęs kraujospūdis. Kartais nakčiai nuvažiuoju pas gimines. Visai kitoks būna miegas – ryte atsikeliu žvalus ir darbingas“, – pasakojo vienas vyriškis. Jo kaimynei pradėjo dažniau skaudėti kojas. Veikiančios vėjo jėgainės – vos už 600 metrų nuo jų sodybos.

Dabar ir išsikraustyti iš Didšilių kaimo ten gyvenantiesiems beveik nebeįmanoma, nes niekas nepirks jų sodybų. Kaimo gyventojai suvokia, kad joks straipsnis laikraštyje apie jų vargus nepadės. Bet nori, kad kiti žmonės tai žinotų. Juk didžiuliai vėjo jėgainių parkai Lietuvoje vis dar sparčiai tebestatomi.

Natkiškiečiai sakė „ne“

Tadas Girčius prisimena, kaip jis Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu buvo paskirtas gyventojų apklausos komisijos nariu Natkiškių seniūnijoje. Klausimas buvo paprastas: „Ar pritariate vėjo jėgainių parkų steigimui Pagėgių savivaldybėje?“ Apklausos būdas – tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose. Beveik visų gyventojų atsakymai buvo vienodi – jie nepritarė.

„Ar būtų pastatyta atominė elektrinė, ar vėjo jėgainės, jeigu tai nėra gamtos tvarinys, kenkia žmogui, – teigė T. Girčius. – Nesakyčiau, kad vėjo jėgainės būtų labai kenksmingos, jei jos būtų statomos toliau nuo gyvenamųjų vietų. Aš, kaip Švedijos humanitarinės paramos organizacijos atstovas mūsų šalyje, dažnai keliauju po Švediją ir matau, kiek ten yra vėjo jėgainių, kur jos pastatytos. Vėjo jėgainės, kaip ir Olandijoje, stovi jūroje arba toli nuo gyvenviečių.“

T. Girčius pateikė konkretų pavyzdį, kaip neturėtų būti daroma Lietuvoje. Štai Griežpelkių kaime, kaimyniniame Tauragės rajone, viena prie kitos stovi dvidešimt tokių jėgainių. T. Girčiaus nuomone, žmonėms gyventi šalia jų turėtų būti baisu. „Važiuodami pro šalį specialiai sustojame pasiklausyti, koks ten ūžesys, – teigė natkiškietis. – Ten nėra nė pusės kilometro iki gyvenamųjų namų... Kalbama, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje iš viso turėtų būti pastatyta 160 „malūnų“. Įsivaizduokite, tokioje mažoje savivaldybėje bus tiek daug vėjo jėgainių! Planuose matyti, kad pradedama nuo Lumpėnų, toliau bus apsupti Piktupėnai, Kentriai, Ropkojai, Natkiškiai, iki Katyčių, Šilutės rajono ribos. O kodėl jos nestatomos rytiniame savivaldybės pakraštyje – Žukuose ir Vilkyškiuose, ar ten vėjas silpnesnis? Ne, ten gyvena jau buvęs savivaldybės meras, žemės ūkio paskirties žemės turi kiti įtakingi asmenys.“

Ilgalaikė sutartis

T. Girčius minėjo, kad vėjo jėgainių statytojai su žemės savininkais pasirašo sutartis galbūt net devyniasdešimt devyneriems metams, kuriose pastarieji įsipareigoja sumokėti visus mokesčius. Daugybę lapų turinčias sutartis pasirašantys žmonės net neatkreipia dėmesio, kokius įsipareigojimus prisiima.

„Žmogui dabar gerai gauti kasmet po kelis tūkstančius, bet ateityje valstybė gali sumanyti tą žemės gabalėlį apmokestinti kaip verslo šaltinį ir atimtų iš tokių žmonių paskutinius pinigus. Pateikdami tokias sutartis statybų iniciatoriai galimai apgaudinėja žmones, – įsitikinęs T. Girčius. – Žmonėms reikia pateikti ir informaciją, kokia yra vėjo jėgainių daroma žala. Dabar tik teigiama, kokia bus nauda: jos nekenksmingos, nesprogs ir pan. Netoli vėjo jėgainių gyvenantys žmonės skundžiasi, kad svaigsta galva, kyla kraujospūdis, pradeda nebeveikti internetas, palydovinė televizija. Anksčiau buvo nustatyti atstumai – du ar trys kilometrai iki gyvenamojo namo, o dabar griežtesnių reikalavimų nebėra, galima statyti už dviejų penkių šimtų metrų. Neva dabar stato naujas, modernias vėjo jėgaines, kurios nebebus kenksmingos žmonėms. Bet ar tikrai?“

T. Girčiaus nuomone, kažkam vėjo jėgainių statyba labai naudinga. „Yra žmonių, besistengiančių „prastumti“ tokias statybas. Įsivaizduokite, viena Pagėgių savivaldybės tarybos narė išvakarėse surinko daugiau nei 100 gyventojų parašų prieš vėjo jėgainių statybą, o kitą dieną tarybos posėdyje balsavo už vėjo jėgainių parkų steigimą. Kaip tai reikėtų suprasti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Dabar valdžia Pagėgiuose pasikeitusi, bet, anot T. Girčiaus, požiūris liko toks pat. Pasak jo, menka paguoda, jog kasmet iš vėjo jėgainių eksploatuotojų į savivaldybės biudžetą surenkama po kelis šimtus tūkstančių eurų žemės mokesčių.

Parama sveikatos nepagerins

Pastaruoju metu vėjo jėgainių savininkai stengiasi padėti kaimų bendruomenėms, kurių teritorijose stovi vėjo jėgainių parkai. Natkiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Nida Bušniauskienė viešojoje erdvėje teigė, kad neseniai gauta 2,5 tūkst. eurų parama. Už šiuos pinigus bendruomenė pirmiausia planuoja įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ pirmininkė Gražina Jankauskienė džiaugėsi, kad gauti 5 tūkst. eurų bus panaudoti kaimui gražinti: vasarą – gėlėmis, žiemą – kalėdinėmis girliandomis. Bus sukurtos kelios darbo vietos, o sodiečiams suorganizuota ekskursija. Bet į autobusą telpa daugiausia 50 žmonių. Ar dėl tokios išvykos kokia nors močiutė, gyvenanti šalia vėjo jėgainių, pasijus sveikesnė?

„Tiems žmonėms, kurie kenčia nuo vėjo jėgainių, jokios naudos nebus, – „Ūkininko patarėjui“ teigė T. Girčius. – Aš esu prieš jėgaines ir žmonių apgaudinėjimą. Mano nuomone, tokią žalą, kokią padaro vėjo jėgainės, tie keli tūkstančiai ir vaikų žaidimo aikštelės neatperka. Jos kenkia ir žmonių sveikatai, ir gamtovaizdžiui, ir paukščiams. Jeigu vėjo jėgaines statytų protingai, niekas nieko nesakytų, bet ne taip, kaip yra Pagėgiuose, kai pastato kelis šimtus ir viskas aplinkui šniokščia.“

Pašnekovas juokais pasišaipė, klausė, kas žaidimų aikštelėse žais, kai kaime vaikų jau nebėra. Natkiškiuose prie mokyklos yra ir vaikų žaidimų aikštelė, ir treniruoklių, bet ten niekas nežaidžia. Jau seniai Natkiškiuose buvusi numatyta vieta prie parkelio tokiai aikštelei įrengti, vienas vietos gyventojas ją išsinuomojo, nes yra šalia jo namų. Dabar jis ten tik žolę nušienauja ir nieko nestato.

Pasak Tado, bendruomenių pirmininkės turėtų visomis išgalėmis kovoti prieš vėjo jėgainių statymą tokiu mastu, o ne galvoti, kur išleisti pinigus. „Prie pat jūros, Klaipėdos rajone, kur vėjas tikrai stipresnis, nėra nė vienos vėjo jėgainės. Ten jų statyboms savivaldybė neišdavė leidimų. Tai reiškia, kad savivalda gali parodyti savo ryžtingą valią“, – esama situacija stebėjosi T. Girčius.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotoja Vaidilutė Boreišienė „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad vėjo jėgainės nestatomos todėl, kad yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas neplėtoti šio verslo savivaldybės teritorijoje.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotrauka

2021-02-05