Veršelių tvartas pagal JAV standartus – koks jis?

Ūkininko Hanso Schwimmerio kantrybė trūko, kai, pasak jo, visą Advento sekmadienio vakarą teko praleisti su veršeliais aptvare. „Vienas gyvūnas karščiavo, kitas negėrė, o kai visais pagaliau buvo pasirūpinta, apsiveršiavo karvė. Perkėliau naujagimį veršiuką į gardą, juo pasirūpinau. Buvo naktis, aplink siautė pūga ir galvojau, kad esu paskutinis idiotas, leisdamas advento sekmadienį tvarte. To ir pakako“, – portalui „Agrarheute” nuoširdžiai savo istoriją pasakojo pieno ūkį su žmona Anita valdantis Schwimmeris.

Po ilgų paieškų jis aptiko informacijos apie modernizuojamus veršelių tvartus JAV. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinko būtent šios šalies ūkininkų patirtį, – ne tik geresnės darbo sąlygos, bet ir galimybė tiksliau kontroliuoti tvarto mikroklimatą. Kitaip nei daugelis ūkininkų, H. Schwimmeris rinkosi įvairią tvarto įrangą ir komponentus, tad galiausiai gavosi tvartas „pagal užsakymą“, o ne „iš lentynos“. Statinys yra 12 m pločio ir 42 m ilgio, pastatytas greta veršiavimosi ir jaunų galvijų tvarto. Statybų išlaidos, įskaitant įrangą, siekė apie 200 tūkst. eurų.

Veršeliai geriau auga laikomi poromis ir grupėmis

Vokiečių ūkininkas tvartą padalijo į dvi dalis: vienoje veršeliai laikomi, kol jiems sueina šešios savaitės, kitoje grupėmis auginami vyresni gyvūnai. Apie tai, kad poromis ar didesnėmis grupėmis auginami veršeliai yra sveikesni bei labiau socializuoti, kalba ir Kanados valstybinio universiteto (UBC) profesorė Marina (Nina) von Keyserlingk. Pasak jos, poromis auginami veršeliai geriau vystosi – tiek maitinimo fazėje, tiek vėliau. Taip augusios telyčios patiria mažiau streso pradėjus jas melžti.

Įprasta atvestus veršelius atskirti nuo karvės ir laikyti po vieną nameliuose, siekiant užtikrina geresnę auginimo higieną. Tačiau Kanados mokslininkė įsitikinusi, kad auginimas poromis nuo pirmos dienos arba vėliausiai nuo šeštos ar septintos dienos padeda veršeliams išgyventi daug įtemptų akimirkų.

Pirmą savaitę stebėdamas gimusio veršelio vystymąsi, kaip pavyksta jam gerti savarankiškai, H. Schwimmeris sprendžia, kada jis bus pasiruošęs perkėlimui į gardą su vyresniu veršeliu. „Yra privalumų, kai gyvūnai auga kartu jau ankstyvoje stadijoje. Poroje jie išmoksta visko, ko vėliau reikės grupėje, be to, pasikeitus aplinkai, jų vystymasis nesutrinka“, – tvirtina jis.

Ne mažiau svarbu, kad poromis auginami veršeliai turėtų pakankamai vietos. Mokslininkė skaičiuoja, kad vienam veršeliui turi būti skirta ne mažiau nei 3,2 kv. m.

Pieno trūkumas stabdo vystymąsi

Kanados universiteto mokslininkė tvirtina, kad maži veršeliai per mažai ir per trumpai penimi karvės pienu, o keturių–šešių litrų per dieną jiems negana. „Veršeliams reikia skaidulų ir struktūros, kad perėjimas prie atrajojimo vyktų sklandžiai. Alkanas gyvūnas negali normaliai vystytis“, – kritikuoja ji vyraujantį tradicinį požiūrį, jog ankstyvame amžiuje pradėję ėsti koncentratus ir pagrindinius pašarus veršeliai šį pokytį įveiks lengviau.

H. Schwimmerio ūkyje veršeliai pirmą savaitę gauna ne mažiau nei 3 l krekenų. Pirmąsias tris ar keturias dienas jie penimi karvės pienu, kuris parūgštinamas jau nuo antrojo maitinimo, kad gyvūnai prie jo priprastų. Tada jiems duodamas nenugriebto pieno pakaitalas ir likusi pieno porcija. Jie taip pat parūgštinami. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad krekenos itin naudingos jaunam gyvūnui, nes perduoda imunoglobuliną ir stipriną sveikatą.

Ūgtelėję veršeliai H. Schwimmerio ūkyje perkeliami į grupinius gardus, kuriuose laikoma po šešis gyvūnus. Jie visiškai nujunkomi, bet tai daroma palaipsniui. Be pieno, gyvūnai nuo trečios savaitės gauna specialų veršelių racioną, kuriame yra sojos pupelių miltų, sėmenų aliejaus, sėmenų miltų, kukurūzų, miežių, mineralinių pašarų priedų.

Veršeliai lengviau nujunkomi, o naujas pašaras veikia geriau, kai šalia yra draugas, pastebi ir M. von Keyserlingk.

Veršelių patogumui šiaudai ir reguliuojama vėdinimo sistema

Vokiečių ūkininkas akcentuoja ir tai, kad jaunų gyvūnų sveikatai labai svarbu, jog jie būtų laikomi sausai, ypač šaltuoju metų laiku. Betoninį pagrindą jis kreikia šiaudais, kraiką keičia dukart per savaitę. Tinkamą mikroklimatą tvarte palaikyti padeda ir vėdinimo sistema. Nuo vėjo apsaugančios tinklinės užuolaidos gali būti pakeliamos aukštyn ir nuleidžiamos.

„Iš pradžių visada vėdindavome viršuje, bet žiemą toks vėdinimas netinka, nes šiltas oras kyla aukštyn“, – paaiškina H. Schwimmeris. Dabar, šaltuoju metų laiku, jis užsuka užuolaidą iš apačios ir palieka 20 cm oro tarpą, o apsaugos nuo vėjo tinklelis lieka uždarytas, kad nebūtų skersvėjo.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.