Verslo idėją padiktavo šiuolaikiškas požiūris į sveiką mitybą

2016/11/26

Daržovės ir vaisiai – sveikatai labai naudingi, bet kaip ir kada suvalgyti rekomenduojamą jų normą? Labai panašu, kad greitai tai nebekels rūpesčių – tik pavasarį pradėtas „Urban food“ projektas siūlo patogią alternatyvą itin mažai laiko virtuvėje praleidžiančiam žmogui. Saulė Serafinienė ir Edita Danilčenko, pradėjusios atskirai, vasarą suvienijo jėgas ir dabar jų starto sėkmės tegalima pavydėti.

Lengva pasakyti – daugiau daržovių Senokai žinome, kad per parą reikia suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, tačiau ar tikrai tiek suvalgome? Jei ne, tai – kodėl? Būtent dėl to, kad sau iškėlė šiuos klausimus, Saulė Serafinienė pradėjo naują verslą. Jos idėja buvo pagaminti tokius produktus, kurie pakeistų populiarius, patogius vartoti, bet mažai naudingus sveikatai užkandžius. Pirmiausia Saulė nutarė patobulinti populiariąsias kukurūzų lazdeles. Cukrų pakeitė džiovintų daržovių miltais. Pasiėmė kelis kilogramus sveikos mitybos šalininkų puikiai vertinamų burnočių sėklų ir išvažiavo ieškoti gamintojo. Vėliau pagamino lazdelių su topinambais, morkomis, burokėliais. Standartinėje 100 g lazdelių pakuotėje yra visa morka, o burnotis sudaro apie 30 proc. Tokias lazdeles pirmiausia renkasi mažesni vaikai, kurių mitybos instinktai dar mažiausiai sugadinti vartojant dirbtinai saldinamą maistą. Didesni vaikai renkasi pačias saldžiausias – su burokėliais. Budriai klausiame – o iš kur kukurūzai, ar nėra kokių skonio ir kvapo stipriklių, konservantų? „Kukurūzai yra iš šalies, kur uždrausta GMO – Vengrijos. Tad tik jie, ir burnočiai, topinambai ar kitos daržovės, jokių konservantų, tik šiek tiek druskos“, – patikina Saulė. Atrodo, visai nesudėtinga kasdien vaikui duoti tiesiog nuskustą morką. Tik ar taip kasdien ir būna? O jei būna, tai kiek vaikų tą morką išties suvalgo? Užtat beveik visi mielai suvalgytų traškučių ar tų pačių kukurūzų, tik gerokai pasaldintų. Prie kompiuterių palinkę jauni profesionalai, studentai ir moksleiviai taip pat neužkandžiauja šviežiomis daržovėmis. Retai jos patiekiamos ir vakarėliuose prie užtepėlių bei padažų. O štai lazdelės kuo puikiausiai tam tinka. Tačiau visi šie apmąstymai buvo vėliau. Viskas prasidėjo nuo teorijos ir strateginių šalies ūkio vystymosi krypčių.

Sumanioji specializacija „Mano vyras Dalius, verslo konsultantas ir dėstytojas, moderavo renginį „Sumanioji specializacija“, kuriame kalbėta apie Lietuvos vystymosi prioritetines kryptis. Funkcinio maisto gamyba yra viena iš jų. Aš tuo metu dirbau toje pat konsultacinėje įmonėje ir man iškart sukirbėjo mintis imtis veiklos. Prieš tai esu daug metų dirbusi vyriausiąja finansininke dideliame versle – farmacijos ir farmacijos gamybos įmonėse, todėl daug ką gaminant buvau mačiusi savo akimis, įsivaizdavau, kaip ta gamyba gali vykti. Jei mintis kilo, reikia ją įgyvendinti. Taip atsirado kukurūzų lazdelės, milteliai. Dalyvavau parodoje „AgroBalt“, kurioje užsimezgė kontaktai su tais, kurie norėjo imtis prekybos, patikėjo produktų išskirtinumu rinkoje“, – visiškai paprastutę verslo pradžią prisimena Saulė. Vėliau pati atsistojo prie prekystalio mugėje ir pradėjo prekiauti, pasakoti apie gaminių maistinę vertę. Tai buvo tik šį pavasarį, o dabar kas mėnesį tų lazdelių parduoda per tūkstantį pakuočių. Jomis prekiaujama pusšimtyje vietų. Gal ir ne taip daug, bet jų nerasime dideliuose prekybos centruose, o tik mažose parduotuvėlėse. Į kukurūzų lazdelių masę beriama žemoje temperatūroje džiovintų daržovių miltelių. „Vos šaukštas, 10 g tų miltukų, atstoja 100 g šviežių daržovių. Iš morkų ir burokėlių miltelių galima greitai užsiplikyti sriubos, įmaišyti į bet kokią pusryčių košę ar plakamą kokteilį ir gauti vitaminų bei mineralų dozę. Derlių surinkus ir greitai išdžiovinus šakniavaisius žemoje, iki 42 laipsnių temperatūroje, jų maistinė vertė yra didesnė nei kelis mėnesius laikant rūsyje ar šaldytuve, ką jau ir sakyti apie konservuotas daržoves. Aš dabar net nebeįsivaizduoju, kaip be jų galima leistis kelionėn ar neturėti kelių skirtingų darbo stalo stalčiuje“, – sako Saulė.

Svajojo apie arbatas Vasarą prie Saulės prisidėjo Edita Danilčenko, kuri šiemet taip pat subrendo savo verslui. Ilgai dirbusi žemėtvarkos skyriuje, o paskui Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, ji visą laiką domėjosi vaistažolėmis ir prieskoninėmis žolelėmis. Labai ilgėjosi veiklos, susijusios su širdžiai mielais dalykais. Tad pavasarį žolelių daigai užėmė bene visą šiltnamį, o paskui keliavo ir į daržą. Verslo idėja buvo tokia – biodinaminės žemdirbystės principu išauginti žoleles, o paskui jas džiovinti ir kurti arbatas. Ta idėja tebėra gyva, tačiau pastaruoju metu transformuojasi į šiuolaikiniam skubančiam miestiečiui tinkamesnius produktus – miltukus, o ateityje galbūt į ekstraktus, kurie tiktų maisto ir grožio pramonėje. „Pirmąsyk už prekystalio šalia Saulės atsistojau per veganų dienas. Nustebimą kėlė jaunų žmonių ne tik domėjimasis sveikatai palankiais produktais, bet ir išmanymas apie jų maistines savybes. Labai smagu bendrauti su jaunais žmonėmis, kurie domisi sveika gyvensena ir mityba. Plėtėme asortimentą. Sukūrėme špinatų, citrininių melisų, dilgėlių miltelius. Paskui mes su vis gausėjančia produkcija keliavome į daugybę Lietuvoje vykusių mugių. Tuo pat metu kūrėme ir naujas receptūras bei ieškojome nišos produktams“, – pasakoja Edita. Saulė ėmėsi naujų žaliavų kokybės ir saugos magistrantūros studijų. Jos daliai teko ir klientų paieška. Mūsų pokalbio išvakarėse ji ką tik buvo grįžusi iš Vokietijos, jau užmegzti kontaktai su užsienio šalių verslininkais ir išsiųstos pirmosios siuntos. Tad vos pagalvojus apie didesnes rinkas, jos ėmė atsiverti.

Didelė mokslininkų įtaka Edita, kol Saulė ieškojo rinkų, rūpinosi naujų produktų asortimentu – reikia kantrybės išdžiovinti žemoje temperatūroje, paskui dar labai gražiai susmulkinti. Kur dar eksperimentai norint išlaikyti kuo gražesnę natūralią spalvą su visais atspalvių niuansais? Pusė naujojo verslo sėkmės, abiejų moterų manymu, yra bendradarbiavimas su mokslininkais ir sumanus pasinaudojimas jų sukauptomis žiniomis. Įsikūrusios A. Stulginskio universiteto teritorijoje esančiose patalpose, su visa jo moksline baze, prireikus gali labai greitai gauti mokslinių konsultacijų. Gerą produktą galima pagaminti tik iš vertingos žaliavos, o ta vertė priklauso ir nuo to, kokiomis sąlygomis daržovės augintos. Gaminant taip pat galima sugadinti, tad eksperimentų rezultatą visuomet pravartu ištirti. Būtent dėl mokslo įstaigos artumo kyla ir naujų idėjų, ir galimybių jas įgyvendinti. Labai dažnai nuo plėtros jaunas įmones sustabdo tai, kad jos negali sau leisti įsigyti daugiau modernios įrangos. Juolab ne visuomet būna iš anksto aišku, ar ta įranga atsipirks, o pagaminti produktai bus paklausūs. Saulės ir Editos versle dar viena sėkmė – ASU Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras suteikė galimybę išmėginti du puikius prietaisus – ekstraktų gamybos įrenginį ir purkštuvinę džiovyklą, kurioje būtų galima išdžiovinti ekstraktus ir pagaminti vandenyje tirpstančius miltelius. Pasinaudojant šia technologija, iš bet kurių vaistažolių galima pagaminti kažką panašaus, kaip iš kavos pupelių gaminama tirpi kava.

Geras produktas – tik dalis sėkmės „Perdirbame lietuviškas daržoves ir uogas, stengiamės jas imti iš ekologinių ūkių, nors ne visi jie sertifikuoti. Norime, kad ateityje ekologinį sertifikatą turėtų ir mūsų gamyba bei pagaminta produkcija, nes tarptautinėje rinkoje tai labai didina vertę“, – neslepia didelių užmojų verslo partnerės. „Pirmuosius miltelius supakavau į paprastus rudus popierinius maišelius, o etiketes atspausdinau lazeriniu spausdintuvu. Labai greitai pamačiau, kad parduotuvėse juos padeda tolėliau, o importinę gražiai įpakuotą produkciją eksponuoja daug geriau. Tuojau ir mes įsigijome gražių sidabrinės spalvos maišelių, užsakėme gražių etikečių. Milteliai tamsoje ilgiau nepraranda gerųjų augalų maistinių savybių, o ir nuo drėgmės dabar kur kas geriau apsaugoti, išsilaiko spalva ir kvapas“, – paprastus, bet labai reikšmingus pokyčius įvardija Saulė. Jų versle visi sprendimai priimami labai greitai ir įgyvendinami neatidėliojant. Sunku patikėti, kad verslas visiškai jaunas, nėra atšvęsta net pirmųjų jo metų sukaktis. O vietoj vieno produkto – visas jų spektras. Po daržovių ir žalių lapų ėmėsi eksperimentuoti su uogomis. Dabar gali pasiūlyti aviečių, aronijų, juodųjų serbentų, šaltalankių ir net braškių miltukų. Čia verslo partnerės pradeda juoktis. „Tokių dalykų aprašytų niekur nerasi, tik pats darydamas gali pamatyti. Jau buvome patyrusios, kad džiovinant daržoves ir daugumą uogų telieka 10 proc. masės. Sudžiovinus 300 kg aviečių, gauname apie 30 kg džiovintų ir sumaltų miltukų. Nusipirkome 25 kg braškių, o sudžiovinusios tegavome 1,4 kg sausų uogų, jei taip būtų namie, nepatikėtum, kad namiškiai neišragavo“, – juokiasi Edita. „Aš dabar svajoju apie dilgėlių, garšvų ir pienių miltukų mišinį. Jis kraują nei tirštintų, nei skystintų, būtų nuostabus žaliesiems kokteiliams. Uogų miltukus irgi jiems galima panaudoti, bet tinka ir į jogurtą, varškę. Aš pati šaukštelį šaltalankių miltelių iš vakaro užpilu vandeniu, o rytą išgeriu vietoj vandens su citrina. Šaltalankių sultys būna rūgščios, o miltukuose tas rūgštumas subalansuotas. Skanu ir gausu naudingų medžiagų“, – dalijasi asmenine patirtimi Saulė.

Idėjų nepritrūks Prekiaudamos mugėse iš gydytojų išgirdo, kad juodoji aronija padeda subalansuoti skydliaukės hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, tinka tiek sulėtėjus, tiek padidėjus skydliaukės veiklos aktyvumui. Saulė, nustebusi, kaip šios uogos pas mus nuvertintos, ką tik specialiai patikrino Vokietijos sveiko maisto ir papildų parduotuvėse – aronijų produktų įvairiausiu pavidalu yra visur. Jos dabar pasaulyje „ant bangos“. Lietuvoje praktiškai visose mugėse bene didžiausią nuostabą sukelia burokėliai. Saulė jų miltukų įmaišo į rūgpienį ir aplink tuojau pat pakvimpa šaltibarščiais. Labai reta šeimininkė dabar šaltibarščius pradeda gaminti pirmiausia pati išsivirusi burokėlių. Dažniausiai perkamas stiklainis jau supjaustytų ir marinuotų arba pakelis virtų ir nuluptų. Burokėlių milteliai – dar vienas žingsnis trumpinant maisto ruošimą: nereikia jokių įrankių ir papildomų indų, o 100 g pakelis, atstojantis 1 kg burokėlių, namie beveik neužima vietos ir svarbiausia – ilgiau laikant negenda bei nepraranda gerųjų savybių. Dar reikia prisiminti, kad burokėliai nevirti ir jokio acto ar kito konservanto tame produkte nėra. Morkų ar topinambų milteliais labai patogu greitai pagardinti bet kurią sriubą ar padažą. Jų, beje, reikėtų berti visiškai baigiant gaminti. Saulė ir Edita juokiasi prisiminusios, kaip Žemaitijos mugėje jų produktus pavadino brandaus amžiaus vyriškis – kosmoso maistas. Tiesos yra – gerokai skiriasi nuo natūralių daržovių, su kuriomis net neketina konkuruoti. Jei tik kas gali ir turi laiko, tai pats geriausias pasirinkimas, ypač, jei tos daržovės ką tik išrautos savo pačių darže. Tačiau visai kas kita, jei nei to daržo, nei laiko namie gaminti nebėra. Ne veltui prekiniu ženklu pasirinkti iškalbingi žodžiai – miesto maistas. Dar teks išmokti jį gaminti, tad visai pravers spaudai rengiama knygelė, kurios receptais Saulė ir Edita dalijasi su skaitytojais.