Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Vertikali daržininkystė, regis, jau nieko nestebina, tačiau „Emirates Bustanica“, anksčiau žinoma kaip „Emirates Crop One“, turi kuo pasigirti. Tai – didžiausias pasaulyje hidroponinis ūkis, trimis aukštais išsidėstęs jo plotas siekia 31 000 kv. m ir prilygsta du kartus didesniam žemės plotui nei užima tarptautinis Dubajaus oro uostas. Beje, jis pastatytas netoli šio didžiulio oro kelių mazgo, todėl specialiose lentynose užauginti žalėsiai pirkėjams patiekiami labai švieži, o ir gerokai sutaupoma juos transportuojant.

Šiame ūkyje per metus užauginama daugiau nei 1 mln. kg lapinių žalumynų. Žemės ir vandens sąnaudos minimalios. Vandens sutaupoma net iki 95 proc., prieš pora metų pristatydama ūkį rašė „Emirates Bustanica“. Uždarose patalpose įrenginiai sukonstruoti taip, kad vanduo neišgaruoja, didžioji jo dalis surenkama, išvaloma, prisotinama mineralais ir vėl grąžinama daržovėms auginti.

Įrengiant ūkį, buvo pasirinktos bakterijų dauginimuisi atsparios medžiagos, leidžiančios sumažinti pavojingų mikrobų pavojų, o instaliuota išorinio oro filtravimo sistema neleidžia kenkėjams ir ore esantiems teršalams patekti į auginimo patalpas. Naudojant hidroponikos technologiją, vertikaliam ūkiui nereikia dirvožemio, natūralios saulės šviesos, ištisus metus daržovės auginamos kontroliuojamoje aplinkoje be pesticidų, herbicidų ir fungicidų.

Projektuotojų komanda buvo susidūrusi su neįprastu iššūkiu. Iš pradžių manyta, kad bus sunkiausia patalpas izoliuoti nuo už pastato sienų tvyrančio karščio, mat Dubajuje vidutinė oro temperatūra vasarą siekia 43 °C. Vis tik vėliau paaiškėjo, kad didžiausias iššūkis yra klimato sureguliavimas pastato viduje. Siekiant imituoti dienos sąlygas, virš pasėlių sumontuota šimtai LED lempučių, kurios padeda palaikyti reikalingą temperatūros ir drėgmės režimą.

Didžiausias Europoje vertikalus ūkis – Lietuvoje

Pasidairę po Europą, didžiausią tokį ūkį aptiktume ne kur kitur, bet Lietuvoje. Pernai gegužę Vilniuje oficialiai atidarytas tvarus naujos kartos vertikalus žalumynų ūkis „Leafood“, kuriame kasdien nuskinama 1 t salotų ir prieskoninių žolelių, tai apie 10 000 salotų porcijų.

Didžioji dalis importuojamų lapinių daržovių pas mus atkeliauja iš Šiaurės Afrikos arba Pietų Europos, šaldytuvuose jos išlieka šviežios iki 5 dienų. Vertikaliame ūkyje Vilniuje užaugintos salotos į parduotuvių lentynas patenka vos per vieną dieną, tad šviežios išlieka ilgiau – mažiausiai 7–10 dienų.

Vertikalių ūkių nauda vietinei rinkai yra akivaizdi. Ant stalo patenkanti produkcija yra šviežia, o laukiamo derliaus neveikia kintančios oro sąlygos: saulės šviesos trūkumas, temperatūros svyravimai, kritulių stoka ar perteklius. Juose galima užauginti iki 200 kartų daugiau derliaus nei tradiciniuose ūkiuose. Net iki 95 proc. sumažinamas vandens poreikis, paprastai naudojama tik atsinaujinanti elektros energija, aplinka neteršiama augalų apsaugos produktais.

Europoje išgyvena krizę

2022 m. vertikalus ūkininkavimas Europoje išgyveno krizę, nes stipriai išaugo energetikos ir klimato kontrolei skiriamos išlaidos. 30 mln. eurų surinkusi Prancūzijos bendrovė „Agricool“ bankrutavo. O Berlyne įsikūrusi ir kažkada didžiausia vertikalaus žemės ūkio įmonė Europoje „Infarm“, pritraukusi daugiau nei 600 mln. JAV dolerių rizikos kapitalo ir veikusi Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose bei Danijoje, buvo priversta atleisti 500 darbuotojų – net pusę įmonėje dirbusių žmonių. 2022 m. pabaigoje įmonės vadovai kaip krizės veiksnius įvardijo tiekimo grandinės sutrikimus, energijos sąnaudas ir ekonominę aplinką.

„Įdomu pastebėti, kad pagrindinis vertikalių ūkių pranašumas yra didelis stambių investuotojų susidomėjimas jais, o tai yra ir didžiausia jų problema, – situaciją portalui „Emergingeurope“ komentavo FAO Jungtinių Tautų Maisto ir maisto investicijų centro ekonomistas Andriy Yarmak. – Dauguma stambių investuotojų nesigilina į technologijų smulkmenas ir neįneša į projektą jokių žinių bei patirties, o tik suteikia finansavimą, kurį aš vadinu „nekantriais pinigais“. Jie tiesiog nori gauti kuo greičiau ir didžiausią investicijų grąžą. Kadangi vertikalios ūkininkavimo technologijos ir produktų rinkodaros kanalai dar nėra ištobulinti, tai sukelia daug problemų ir bankrotų šioje pramonėje pasauliniu mastu.“

Jo nuomone, vertikaliam ūkininkavimui geriausiai tinka augalai, kurių gamybos ciklas trumpas ir beveik visiškai neturi konkurencijos. Daugelis sėkmingų vertikalių ūkių įsteigti dideles pajamas gaunančiuose miestuose su išvystytais viešbučių, maitinimo ir restoranų sektoriais.

ŪP redakcijos informacija

„Leafood“ nuotr.