Vertinamos ekosisteminės paslaugos, svarbios žemės ūkio sektoriui

Šiuo metu Mykolo Romerio universiteto mokslininkai yra atrinkę rodiklius ekosistemų būklės vertinimui. Taip pat paruošti modeliai ekosisteminių paslaugų kartografavimui. Liepos mėnesį bus renkami mėginiai visoje Lietuvoje agrarinių ekosisteminių paslaugų vertinimui.

Taip pat suburta nacionalinė ekspertų grupė, kurią sudaro įstaigų ir organizacijų, dirbančių ekosisteminių paslaugų srityje, atstovai: Aplinkos apsaugos politikos centro, Valstybės duomenų agentūros, Klaipėdos universiteto, bendrovės „Smart Continent LT“, Gamtos tyrimų centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Žemės ūkio rūmų, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos, Žemės ūkio ministerijos, taip pat Aplinkos ministerijos ir Mykolo Romerio universiteto. Grupės nariai ieško sprendimų ir tariasi dėl veiksmų, kurie padėtų išsaugoti ekosistemas ir paskatintų joms palankius pokyčius. Norinčius prisijungti prie šios grupės kviečiame susisiekti su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės bioįvairovės pogrupiu.

Šis demonstracinis projektas yra tarptautinio projekto „Mokslas apie įrodymais grįstus ir tvarius gamtos išteklių sprendimus“ (angl. Science for Evidence-based and sustainabLe decIsions about NAtural capital – SELINA) dalis. SELINA projektą įgyvendina 50 partnerių iš 31 šalies – valstybinių institucijų, mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, verslo srities atstovai, tarp jų ir Lietuvai atstovaujantys Aplinkos ministerija bei Mykolo Romerio universitetas.

SELINA projekto tikslas – nustatyti bioįvairovės, ekosistemų būklės ir ekosisteminių paslaugų elementus, kurie galėtų būti sėkmingai integruoti į viešojo ir privataus sektoriaus sprendimų priėmimo procesus.

Taip pat siekiama plėtoti, tikrinti ir integruoti naujas ir esamas žinias, kad sprendimų priėmėjai efektyviau panaudotų žinias apie biologinę įvairovę, ekosistemų būklę ir ekosistemines paslaugas. Tam sudaromi ekosisteminių paslaugų, ekosistemų būklės žemėlapiai.

Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis vykdo pilotinį projektą, kuriam pasirenka tikslinį sektorių ir ieško būdų, kaip parengtus žemėlapius ar kitą medžiagą pateikti sprendimų priėmėjams, susiejant gautus duomenis su esamu teisiniu reguliavimu, kartu siekiant platesnio suinteresuotųjų šalių įtraukimo.

Švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, potvynių, kenkėjų ir ligų, klimato reguliacija, žemės ūkio kultūrų apdulkinimas, estetinis pasigerėjimas, rekreacija – visa tai yra nauda, kurią gauname iš gamtos. Mokslininkai ir aplinkosaugininkai ryšį tarp žmonių gerovės ir gamtos teikinių vadina ekosisteminėmis paslaugomis.

Ekosisteminės paslaugos yra gyvybiškai svarbios tiek aplinkos apsaugai, tiek žemės ūkiui. Tačiau visuomenė jas dažnai laiko neišsenkančiomis ir nemokamomis, jos nėra pakankamai žinomos ir tinkamai vertinamos. Žmogaus veikla daro didelį ir dažniausiai neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų funkcijoms, taip pat ir ekosisteminėms paslaugoms.

Neseniai priimtame ES Gamtos atkūrimo reglamente ekosistemų ir jų paslaugų išsaugojimui skiriama daug dėmesio, nes tai svarbu ne tik aplinkai, bet ir žmonių gerovei bei ekonominei plėtrai. Įgyvendinant Reglamento nuostatas, turės būti vykdomos gamtos atkūrimo iniciatyvos, jos integruojamos į įvairius sektorius ir didinamas visuomenės sąmoningumas apie ekosisteminių paslaugų svarbą.

Artimiausiu metu numatoma priimti ES Reglamento dėl naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių pakeitimą. Jame atsiras prievolė Lietuvai teikti ES institucijoms statistinę informaciją apie tam tikras ekosistemines paslaugas nacionaliniu lygiu.

AM informacija