Vežate šunį: ar automobilyje ne per drėgna?

Įžvelgia pavojų

Yra pagrindo manyti, kad šios idėjos ištakos slypi Ispanijoje, kur dar praėjusiais metais gyvūnų teisių gynėjai aktyviai siekė įvesti labai griežtus šunų laikymo reikalavimus. Tada Ispanijos medžiotojams pavyko iškovoti išimtį dėl medžioklinių šunų. Dabar atrodo, kad šios aktyvistų pastangos jau perkeltos į visos Europos lygmenį.

Taigi rengiamasi įvesti bendras taisykles dėl kačių ir šunų gerovės bei atsekamumo visoje ES. 2025 m. birželio 19 d. Europos Parlamento (EP) nariai balsavo už teisės aktą, kuriuo pirmą kartą nustatyti minimalūs reikalavimai šunų ir kačių veisimui, laikymui bei priežiūrai visoje ES teritorijoje.

Žinoma, visi šie reikalavimai atrodo pagrįsti ir logiški, tačiau pasiūlyme buvo ir daug kraštutinių nuostatų, susijusių, pavyzdžiui, su šunų transportavimu. Tačiau apie viską iš eilės.

EP Žemės ūkio komiteto pirmininkė Veronika Vrecionova pabrėžė, kad šie pokyčiai skirti kovoti su neteisėta prekyba gyvūnais ir siekiant pagerinti jų gerovę. Taip pat ji nurodė, kad dialogas su Taryba turės būti tęsiamas, siekiant patikslinti kai kurias taisykles.

Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) visiškai palaiko tikslus pagerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su neteisėta prekyba, tačiau šiame pasiūlyme taip pat įžvelgia daug pavojų.

Netinkami standartai

Medžiotojai yra svarbi visuomenės grupė, kuri prižiūri ir treniruoja darbinius, dažnai medžioklei skirtus šunis. Todėl šunų identifikavimas ir registravimas yra svarbus žingsnis, kurį daugelis medžiotojų jau dabar atlieka. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad kai kurie nauji reikalavimai neleidžia aiškiai atskirti medžioklinius šunis laikančio šeimininko nuo komercinio veisėjo, nes šis kriterijus dabar grindžiamas laikomų šunų skaičiumi.

Ypač problemiškas yra punktas, kuris nustato gerovės reikalavimus ir tiems, kurie pagal įstatymą nėra priskiriami komerciniams veisėjams. Tai gali lemti perteklinį reguliavimą ir neigiamai paveikti šunų laikytojus, kurių veikla veisime yra nereguliari, sezoninė ar vykdoma tik kartą per metus.

Kita svarbi problema, į kurią atkreipė dėmesį FACE, yra netinkami gyvūnų gerovės standartai, paremti klimato sąlygomis, būdingomis tik Pietų Europai. Pavyzdžiui, anksčiau buvo paskelbti reikalavimai, kad šunis galima transportuoti tik esant 10–25 °C šilumai. Tokie apribojimai netinka Šiaurės Europos medžiokliniams šunims, skirtiems darbui atšiauriomis žiemos sąlygomis. FACE siekia užtikrinti, kad medžioklinių šunų laikymui nebūtų taikomas perteklinis reguliavimas ir kad būtų gerbiamas šalių įvairovės principas. Teigiamas dalykas yra tai, kad kai kurių esminių išimčių jau pavyko pasiekti, pavyzdžiui, išlaikant galimybę teisėtai trumpinti uodegas darbiniams šunims tose šalyse, kur tai leidžiama.

Neatsižvelgiama į situacijas

Kodėl kai kurie pasiūlymai atrodo keisti? Todėl, kad pradiniame variante buvo numatyta taip detaliai reglamentuoti šunų gerovę, kad kai kurie reikalavimai atrodė visiškai atitrūkę nuo realybės. Pavyzdžiui, buvo numatyta, kad gyvūnus galima transportuoti tik esant 10–25 °C temperatūrai. Akivaizdu, kad tokie reikalavimai neatsižvelgia į klimato įvairovę Europoje. Šiaurės šalyse, kur auginamos ir naudojamos tokios veislės, kaip švedų ar norvegų elkhundai, o pas mus – laikos, tokia temperatūra jiems būtų netinkama. Šie šunys yra prisitaikę darbui žiemą ir šaltyje, tačiau pagal tokias siūlomas normas juos reikėtų vežti šiltnamio sąlygomis, o tai iš tiesų būtų kenksminga jiems fiziologiškai.

Taip pat pradiniame projekte buvo numatyta reglamentuoti netgi transporto priemonių oro drėgmę. Tokie reikalavimai ne tik sunkiai įgyvendinami, bet ir neproporcingi, ypač žmonėms, kurie šunis naudoja darbui, pavyzdžiui, medžioklei.

Praėjusiais metais ir Latvijoje įsigaliojo taisyklės dėl šunų transportavimo, kurios, panašu, buvo parengtos neįtraukiant praktikų ir šunų savininkų. Dabar yra taisyklės, reikalaujančios, kad šunys būtų vežami narve, su pavadėliu arba atskirame skyriuje, tačiau neatsižvelgiama į situacijas, kuriose tai neįmanoma. Užuot pagerinusios gyvūnų saugumą, šios taisyklės kartais gali netgi kelti pavojų jų gerovei.

Be to, pagal galiojančius teisės aktus, Latvijoje šiuo metu draudžiama paleisti šunį nuo pavadėlio už savo nuosavybės ribų, išskyrus medžioklės ar treniruočių metu. Vėlgi – tokie reikalavimai neatsižvelgia į praktinę kasdienybę ir sukelia nereikalingų kliūčių atsakingiems šunų savininkams.

Akivaizdu, kad šią sritį reikia reguliuoti – gyvūnų gerovė yra svarbi. Tačiau matome, kad reguliavimas kuriamas perdėtai ir yra nutolęs nuo realybės, neatsižvelgiant į regioninę, klimato ir kultūrinę įvairovę Europoje.

Šiame kontekste ypač reikšmingas yra FACE darbas. Tai yra organizacija, kuri atkakliai dirbo, kad būtų pasiektos išimtys dėl medžioklinių šunų. Viena iš sėkmių yra tai, kad vis dar leidžiama trumpinti uodegas prevencijos tikslais tose šalyse, kur tai teisėta, siekiant apsaugoti medžioklinius šunis nuo traumų, dirbant miškuose ar krūmynuose.

Sprendimai ir pasekmės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Žurnalo „Medžioklė“ redaktorė Linda DOMBROVSKA

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.