Vėžės projektas kelia grėsmę gamtai. Na ir kas?

Valstybinės reikšmės europinės vėžės projektas įgijo ambicingiausio šimtmečio projekto šlovę. Jo strategine svarba ir dividendais ateityje, atrodo, niekas neabejoja. Iš tiesų plačiajai visuomenei projektas buvo pristatytas nepakankamai. Daugiausia dėmesio skirta žemės paėmimui visuomenės poreikiams. Auditoriai akylai stebi ir pareiškė abejonių dėl to, ar projektui maksimaliai efektyviai panaudojamos viešosios lėšos. Tačiau plačių viešų diskusijų apie tai, kaip pasikeis Lietuvos kraštovaizdis, kaip „Rail Baltica“ (RB) paveiks gyvąją gamtą, nebuvo. Jokių kalbų apie bet kokį neigiamą poveikį. O tiesiant RB per naujas teritorijas jis neišvengiamas.

Estų gamtosaugininkų pergalė

Gegužės 19-ąją Estijos Aukščiausiasis Teismas (AT) atšaukė RB projekto planą 40 km atkarpoje nuo Latvijos sienos iki Pernu. To aktyviai siekė pilietinė visuomenė. Iniciatyvos ėmėsi nevyriausybinė organizacija „Viešai apie „Rail Baltic“ („Avalikult Rail Balticust“), o ji yra stipri atsvara iš valdžios tribūnų sklindančiai vien tik pozityviai retorikai apie RB. Išvien veikė Estijos gamtos apsaugos draugija. Estai švenčia pergalę, kuri iš tiesų nebuvo lengva. Žemesnės instancijos teismai anksčiau priėmė nepalankius sprendimus. 2018 metų rugsėjį administracinis teismas organizacijų ieškinį atmetė. Apeliacinis teismas 2019 metų liepą sprendimą paliko galioti.

Vėžę suplanavo per jautrią teritoriją

Estijos AT nuspaudė stabdį projektui atkarpoje nuo Latvijos ir Estijos sienos iki Pernu, nes europinė vėžė čia suplanuota per jautrią saugomą teritoriją – Luitemos rezervatą; teismas pasigedo poveikio aplinkai vertinimo, kaip RB atsilieps paukščių buveinėms. Luitemos gamtos rezervatas apima aukščiausias kopas Estijoje, didžiausią pakrantės pievų zoną, pelkes, miškus. Jis plyti daugiau nei 11 tūkst. ha plote ir yra įtrauktas į „Natura 2000“ tinklą. Vietovės yra priskiriamos tiek gamtinių buveinių, tiek ir paukščių buveinių apsaugai. O minėtame rezervate užregistruotos net 265 paukščių rūšys.

Vertina kaip procedūrinę klaidą

Komentuodamas AT sprendimą Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aas viešai pripažino, kad šioje atkarpoje padaryta procedūrinė klaida. Planas šiai projekto atkarpai buvo paruoštas 2018 m. pavasarį remiantis aplinkos apsaugos ekspertų vertinimu bei pritarus Aplinkos ministerijai. Atsakingos ministerijos svarsto galimybę atnaujinti nurodytos „Natura 2000“ teritorijos planavimo procedūrą. Estijos vyriausybė tikisi, kad dėl „procedūrinės klaidos“ projektas vis tiek bus įgyvendintas numatytais terminais.

Lietuvoje Estijos AT sprendimas nekomentuojamas.

Lietuvoje sąlyginė ramybė

Kaip įgyvendinamas RB projektas, stebi Europos Komisija, atsakingos valstybės institucijos. Viešosios lėšos privalo būti naudojamos maksimaliai efektyviai, darbai atlikti numatytais terminais. Rimtų pastabų pateikė Valstybės kontrolė audito išvadoje. Strateginio projekto įgyvendinimo niuansai aptariami uždaruose Seimo komiteto posėdžiuose.

Ginčų dėl projekto plano negirdėti. Neseniai Seimas pritarė Lietuvos teritorijos bendrajam planui, šalies teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir funkcinių prioritetų koncepcijai. Kaip žinoma, Vyriausybė buvo pateikusi dvi alternatyvas. Buvo diskutuojama dėl administracinių centrų perspektyvinės plėtros, tačiau ne dėl svarbiausių susisiekimo jungčių bei krypčių. Su RB gija siejami dideli valstybės ateities lūkesčiai.

Vis dėlto grupelė žemės savininkų iš Panevėžio ir Pasvalio rajonų dar nenuleidžia rankų, vėžės statybos atšaką iki Latvijos sienos siekia užginčyti.

Tai nėra visuomenės interesas?

Atkakliausi žemės savininkai nesutiko savo sklypų perleisti valstybei pasiūlytomis kainomis. Jie kartoja, kad geležinkelio bėgiai per Panevėžio, Pasvalio kraštą nėra visuomenės poreikis.

Seimo nariai sulaukė ne vieno prašymo įvertinti tai, kad paliekama nerekonstruota esama Radviliškio–Šiaulių geležinkelio mazgo infrastruktūra, tačiau milijonai metami europinei vėžei tiesti per naujas teritorijas – derlingus laukus, miškus ir pievas. Tačiau jiems nesiseka įtikinti politikų, kad pasirinktas variantas Lietuvai yra pernelyg brangus, ekonomiškai nepagrįstas, o gamtai bus padaryta nepataisoma žala.

Apie dešimt ūkininkų bylinėjasi, nors šioje kovoje yra vieniši. Jie neturi gerų advokatų. Jų nepalaiko nevyriausybinės organizacijos.

Kai prityla aplinkosaugininkai

Ūkininkams yra keliami vis griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai saugoti biologinę įvairovę, žaliuosius plotus. Prakalbus apie strateginius projektus valstybės pareigūnai prityla.

RB poveikio aplinkai studijoje pripažįstama, kad tiesiant geležinkelį gali būti paveikti įvairių rūšių gyvūnai: paukščiai, žinduoliai, žuvys, varliagyviai. Dėl galimo statybos įrenginių triukšmo, miško kirtimo, maitinimosi ir lizdų sukimo vietų sunaikinimo iš lokalių buveinių gali pasitraukti juodieji gandrai. Kyla pavojus, kad statybos laikotarpiu gali būti sunaikinti šios į raudonąją knygą įrašytos rūšies lizdai ir juose esantys juodųjų gandrų jaunikliai. Tos pačios priežastys iš buveinių gali išvyti pilkąsias gerves, dirvinius sėjikus, putpeles.

RB taip pat gali lemti žinduolių buveinių pasikeitimą. Gyvūnai yra jautrūs triukšmui bei vibracijai. Be to, geležinkelis taps barjeru jų migracijai, bus suardytas gamtinio karkaso struktūros vientisumas.

Vienur plečia, kitur guldo po bėgiais

Šiomis dienomis Aplinkos ministerija paskelbė apie steigiamas naujas „Natura 2000“ tinklo teritorijas. Tačiau retai į viešumą prasprūsta ne tokie malonūs dalykai: kai kurios svarbios buveinės, laiku joms neužtikrinus apsaugos, jau buvo sunaikintos, o kai kurioms dėl RB iškyla rimtas pavojus.

Šiaurės Lietuvoje, intensyvios žmogaus veiklos teritorijose, natūralios gamtos salų palyginti nedaug, juo labiau jos yra vertingesnės. Antai Pasvalio rajone yra keturi įvairūs draustiniai, iš jų RB gali paveikti bent du. Greitieji traukiniai, kurių sąstatas planuojamas net iki kilometro ilgio, vėjo greičiu rūks iš dalies ir pro Lepšynės mišką.Lepšynės botaninio draustinio riba vos už 50 metrų nuo planuojamos geležinkelio linijos ašies!

Lepšynės botaninis draustinis

Lepšynės miškui suteiktas Europos Bendrijai svarbios buveinės (plačialapių ir mišrių miškų bei pelkėtų lapuočių miškų) statusas. Teritorija yra 207 ha ploto, sutampa su Lepšynės botaninio draustinio ribomis. Šis botaninis draustinis įsteigtas norint išsaugoti Mūšos–Nemunėlio lygumų geobotaninio rajono plačialapių miškų augaliją.

Tipiškas Šiaurės Lietuvos lapuočių miškų reliktas, išlaikęs mažai pakitusį pirmykštį gamtinį kompleksą. Čia galima aptikti daug retų gyvūnų ir augalų: plačialapę klumpaitę (iš sėklų sudygusi pražysta tik dvyliktais metais), retažiedę miglę, baltijinę ir dėmėtąją gegūnes, miškinę varnalėšą, miškinę dirsę. Girelės miško baloje saugoma vandens samana plūduriuojantysis skenduolis, Pajiešmenių miške – bene didžiausias ir vienas rečiausių Europos grybų šakotasis sėdis, Kubiliūnų miške – piengrybis jautakis. Dalį draustinio užima natūralios pievos, šlapžemės.

Pažeidžiama karstinė teritorija

Pasvalio kraštas patenka į ekologiškai jautrų karstinį regioną. Neseniai greta Mikoliškio kaimo žiemkenčių lauke atsivėrė aro dydžio karstinė įgriuva. Vietos gyventojai kalba, kad gipso išsiplovimą paskatino RB rangovų šiose teritorijose pradėti gręžimo darbai. Viena vertus, jų metu sukeliama didelė vibracija, kita vertus, atveriamos ertmės, o pro jas į gipso sluoksnius laisvai patenka gruntinis vanduo, skatinamas gipso išsiplovimas. Atliekama geologinė žvalgyba, ertmės pragręžtos kas 300 m.

Žmonės spėlioja, kas bus toliau: ar bus dar tankiau prigręžiota žemė, ar neprasmegs jų namai, kaip ketinama tvirtinti geležinkeliui gruntą. O gal vis dėlto RB planą karstinis regionas paskatins koreguoti?

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė