Vėžiavimo sezono pradžia: kaip atpažinti vėžius, kuriuos galima gaudyti?

Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės – plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės – žymėtieji bei rainuotieji.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad invaziniai vėžiai išstumia vietines rūšis, užimdami jų buveines ir mažina jų populiaciją, keičia telkinio ekosistemą. Be to, invaziniai vėžiai atsparūs vėžių marui ir platina šią ligą, kuri yra mirtina vietiniams vėžiams.

Gaudant vietines vėžių rūšis svarbu vadovautis Mėgėjų žvejybos taisyklėmis, kurios nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.

Kadangi vietinės vėžių rūšis yra lengvai pažeidžiamos, jų žvejybai taikomi apribojimai. Taigi, verta įsidėmėti:

• plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą, todėl juos draudžiama gaudyti;

• siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;

• vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti;

• vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;

• vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m arba ne didesnio kaip 1 m pagrindo skersmens ir ne aukštesnėmis kaip 0,5 m gaudyklėmis) bei samteliais;

• vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

• gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą. Žvejoti be leidimų gali asmenys iki 18 m. ir valstybinio socialinio draudimo pensininkai, asmenys su negalia, jei turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą.

Invazinių rūšių vėžių gaudymas

Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.

Šių invazinių rūšių vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas).

Jei šios žvejybos metu sugaunami plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai, jie turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

Kaip atskirti vėžius

Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi  dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.

Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.

Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.

Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.

AAD informacija

Viršelyje: Raunuotasis vėžys