Viena dažniausių vasaros klaidų: žmonės vaistus palieka ten, kur nederėtų

Didžiausias priešas – aukšta aplinkos temperatūra

Vaistininkas paaiškina, kad vasarą vaistų laikymo sąlygos reikalauja itin didelio atidumo, nes aukšta aplinkos temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai ar drėgmė gali paveikti ne tik jų išvaizdą, bet ir veiksmingumą. Anot jo, daugumą vaistų rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje, kuri neviršytų 25 laipsnių šilumos, sausoje ir nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Jei ant preparato pakuotės nurodyta laikyti šaldytuve, tai reiškia, kad preparatui būtina žemesnė temperatūra, dažniausiai 2–8 laipsniai.

„Karštis bei drėgmė gali paspartinti veikliųjų medžiagų irimą, pakeisti jų konsistenciją, tirpumą ar pasiskirstymą preparate. Tai ypač svarbu skystiems vaistams bei maisto papildams, tepalams, žvakutėms, purškalams ar preparatams, kurių sudėtis yra jautresnė temperatūros pokyčiams.

Atkreipkite dėmesį, kad skystų vaistų ar maisto papildų buteliukai būna tamsiai žali ar rudi – visa tai skirta kuo labiau sumažinti tiesioginių saulės spindulių poveikį preparatui. Visgi, jei net ir tokiu būdu apsaugotą skystą vaistą padėsime ant palangės, kur jį pasieks saulė, žalos vaistui rizika išlieka labai didelė“, – sako S. Morkūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad ypač atsargiai reikėtų laikyti insuliną, hormoninius preparatus, antibiotikus, akių lašus, žvakutes, tepalus, gelius, purškalus, probiotikus ir kitus gyvųjų bakterijų turinčius preparatus. Karščiui bei drėgmei jautrūs gali būti ir kai kurie vitaminai ar maisto papildai, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys, geležies preparatai, kasos ar kepenų fermentai.

Dažniausios klaidos

Vaistininkas įspėja, kad viena dažniausių klaidų vasarą – nuo karščio neapsaugotus vaistus palikti automobilio daiktadėžėje, ant sėdynės, bagažinėje ar kelioninėje vaistinėlėje, kuri automobilyje lieka visai dienai. Net jei lauke temperatūra neatrodo labai karšta, automobilio vidus saulėje įkaista labai greitai, o temperatūra jame kartais gali būti net 10 ar daugiau laipsnių aukštesnė.

Jis pastebi, kad nors rankinė ar kuprinė gali būti gana patogus būdas visada turėti reikalingus vaistus su savimi, vasarą ji taip pat gali tapti netinkama vieta jų laikymui. Jei rankinė paliekama saulėje, paplūdimyje, ant dviračio krepšio ar šalia lango, joje esantys vaistai neišvengiamai susiduria su karščiu, o kai kuriais atvejais – ir drėgme.

S. Morkūnas atkreipia dėmesį, drėgmė vaistams ir maisto papildams taip pat yra pavojinga: gali paveikiama tablečių struktūra, kapsulės gali pradėti minkštėti, o milteliai – sulipti. Negana to, veikliosios medžiagos taip pat gali pradėti kisti. Būtent dėl to, rizikinga vaistus laikyti ir vonios kambaryje, šalia gyvatuko, taip pat jei yra šildomos grindys, prasta ventiliacija ir kaupiasi drėgmė.

Kaip laikyti vaistus, kai keliaujame?

„Tinkamos vaistų ir maisto papildų laikymo sąlygos visuomet būna nurodomos gamintojo, įprastai ant pakuotės bei informaciniame lapelyje. Svarbu atkreipti dėmesį, jei atidarius preparatą, vėliau jį reikia laikyti šaldytuve, o kai kuriems vaistams visada svarbu užtikrinti vėsią temperatūrą. Apie tai visada galite pasitarti su savo vaistininku“, – sako S. Morkūnas.

Keliaujant automobiliu jis pataria vaistus laikyti pačiame transporto priemonės salone, užtikrinant, kad saulės spinduliai jų nepasieks. Geriausia tam naudoti skysčiams nepralaidų krepšelį su apsauga nuo temperatūrų kaitos, jo vidus būna padengtas specialia apsaugine medžiaga. Visgi, jei preparatą būtina laikyti šaldytuve, reikėtų naudoti termokrepšį ar šaltkrepšį, tačiau svarbu, kad vaistas tiesiogiai nesiliestų su ledo elementais ir neužšaltų.

„Panašios taisyklės galioja ir nakvojant palapinėje ar nešantis vaistus į paplūdimį – svarbiausia, kad kuo ilgiau kontroliuotume vaistų temperatūrą ir jų aplinkos sausumą. Vykstant lėktuvu, vaistus geriausia turėti rankiniame bagaže, ypač jei jie vartojami nuolat. Taip sumažėja rizika, kad negalėsime pasiekti vaistų, kai jų prireiks, ar jie bus paveikti netinkamų sąlygų, dings kartu su registruotu bagažu“, – paaiškina S. Morkūnas.

Į ką atkreipti dėmesį?

Vaistininkas S. Morkūnas atskleidžia, kad jei vaisto galiojimo terminas nepasibaigęs, tačiau pastebimi spalvos, kvapo, formos ar konsistencijos pokyčiai, pavyzdžiui: tabletės pakeitė spalvą, pradėjo trupėti, kapsulės suminkštėjo ar sulipo, sirupas tapo drumstas, atsirado neįprastas kvapas, tepalas išsisluoksniavo, susikristalizavo, o žvakutės aptirpo, – tokių preparatų vartoti jau nebereikėtų.

„Jei kyla abejonių, nuvykite į artimiausią vaistinę. Specialistas gali įvertinti preparato tipą, laikymo sąlygas, pakuotės informaciją ir patarti, ar jį dar galima vartoti, ar geriau palikti vaistinėje utilizavimui ir pakeisti kitu“, – sako jis.

Zen PR informacija