Columbus +2,0 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +2,0 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024


Dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė 

Viena naujausių kaimo vystymo idėjų – kaimai startuoliai

2023/06/12


VDU ŽŪA langas. Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija – iki 2040 m. sukurti stipresnes, sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves. Ši vizija gali būti įgyvendinta kuriant kaimus startuolius.

Mokslininkų plėtojama nauja koncepcija

Europos Komisija ilgalaikėje ES kaimo vietovių vizijoje (siekiant iki 2040 m. sukurti stipresnes, susietas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves ir bendruomenes) apibrėžė kelias veiksmų sritis. Pavyzdine mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla siekiama padėti atverti kaimo vystymosi potencialą. 

Remdamiesi moksline literatūra  ir empiriniais tyrimais mokslininkai plėtoja Kaimų startuolių (angl., Startup Village) koncepciją. Ją apibrėžia kaip vietovę (arba mažų vietovių tinklą), kuri plėtoja inovacijas ir ambicingą verslumą kaip būdą atskleisti vystymosi potencialą ir palaikyti gerovę kaimo vietovėse.

Kaimai startuoliai siekia sudaryti palankias sąlygas verslui ir novatoriškoms ekosistemoms. Tam lokali vieta, žmonės ir tikslai derinami su išorinėmis žiniomis, ištekliais ir rinkomis, formuojami veiksmai, skatinantys startuolius kaimo vietovėse kurti inovacijas.

Koncepcija nėra atskira iniciatyva. Siekiama sujungti žinias ir suinteresuotąsias šalis, papildyti esamas iniciatyvas bei paskatinti bendras (kolektyvines, bendruomenines) pastangas.

Tikslas – kaip ir sumanių kaimų idėjos

Idėja „Kaimai startuoliai“ glaudžiai susijusi su iniciatyva „Sumanūs kaimai“. Abi koncepcijos turi tą patį tikslą: skatinti kaimo gerovę, pasitelkiant vietos vystymosi potencialą paversti kaimo vietoves patraukliomis gyventi ir dirbti.

Sumanūs kaimai remiasi dalyvavimu grindžiamu požiūriu. Ekonomines, socialines ir aplinkos sąlygas siekiama pagerinti kuriant bei įgyvendinant plėtros strategijas, visų pirma pasitelkiant skaitmeninių ir kitų technologijų siūlomus sprendimus.

Kaimų startuolių  idėja orientuota į inovacijas ir ambicingą verslumą. Siekiama sujungti vietos įmones su ne vietiniais gamybos tinklais ir pasinaudoti platesnėmis rinkomis, ištekliais bei žiniomis ir taip pagerinti kaimo vietovių konkurencingumą.

Mokslininkai nustatė penkis pagrindinius kaimų startuolių koncepcijos elementus: inovacijos, verslumas, kaimo erdvė, mastas ir ekosistemos. Kiekvienas elementas yra lyg statybinis blokas ir reikalauja atsižvelgti į tai, kaip jie sąveikauja. Ekosistemos kūrimo elementas atlieka svarbų vienijantį vaidmenį ir lyg suklijuoja visus elementus.

Kaimų startuolių koncepcijai yra būdinga

1. Startuoliai reiškia tam tikrą inovacijų ir verslumo kategoriją. Kaimų startuolių koncepcija nėra susijusi su bendra verslo parama bet kuriai ir visoms kaimo įmonėms. Siekiama atskleisti „ambicingo verslumo“ potencialą.

2. Skirtingai nuo įprasto požiūrio į sparčiai augančių įmonių skatinimą, kaimai startuoliai nesiekia „augimo bet kokia kaina“. Atvirkščiai, kaimas, kaip veiksmų skalė, turėtų nustatyti vietovės (ir pritrauktais) ištekliais pagrįstus inovacijų ir verslumo tikslus.

3. Ne visi kaimai norės remti ar pajėgs remti startuolius. Kaimų startuolių  koncepcija negalioja visoms kaimo įmonėms, lygiai taip ir  ne visi kaimai vadovausis šia koncepcija.

4. Svarbu pasirūpinti, kad kaimų startuolių koncepcija būtų kuo labiau įtraukianti, ne tik atkartotų esamus ekonominės „sėkmės“ ir miesto artumo modelius.

5. Lokalumo principas nereiškia, kad su vieta susietiems ir sėkmingiems startuolių kaimams reikės mobilizuoti daugialypį ryšį per ekosistemas.

6. Potencialiam startuolių kaimui reikalinga materialinė infrastruktūra ir institucijos bei empatiškas „vietovės jausmas“,  projektų įgyvendinimo metu derinamos „kietosios“ investicijos  ir „minkštosios“  veiklos.

7. Kaimai startuoliai turėtų prasidėti nuo planavimo etapo, kurio metu ištiriami tikslai, nustatomi pajėgumai ir inventorizuojamos būtinos institucijos bei ištekliai, kuriuos galima pasitelkti ar pasiekti.

8. Ekosistemų integracijos gerinimas siekiant paremti inovacijas ir verslumą iš esmės yra eksperimentinis. Lygiai taip pat ne visiems startuoliams, taip pat ne visoms vietinėms iniciatyvoms pasiseks.

9. Sėkmingi kaimai gali padėti ir parodyti, kaip jie mokėsi, tačiau jų įdiegti veiklos modeliai neturėtų būti kitų kaimų kopijuojami ar tiražuojami modeliai, tai tik praktiniai patarimai.

10. Nors startuoliai kaimai visada yra pagrįsti vieta, veiksmingos ekosistemos turi būti daugialypės, jungiančios vietovę (vietą, žmones, paskirtį) su jungtimis (valdymas, žinios, rinkos). Keturgubo veikimo spiralė (valdymas, įmonės, moksliniai tyrimai ir pilietinė visuomenė) papildo šį požiūrį ir nurodo poreikį palengvinti sąveikas ir stiprinti kaimo vystymosi pajėgumus.

11. Į gebėjimų stiprinimą reikia įtraukti asmenis, įmones ir institucijas. Ilgainiui tai savo ruožtu reikalauja strateginės integracijos ir valdymo. Vyrauja 3 institucinių gebėjimų stiprinimo formos:

  • žinios (veikla ir ištekliai, skirti stiprinti vietos žinias ir galimybę naudotis patirtimi – pvz., mokymai, atviri duomenys, informacijos paketai);
  • santykiai (pasitikėjimo ir mainų stiprinimo metodai per kelių lygių sąveiką – pvz., žinių mainų forumai, pažintiniai vizitai, komandiruotės, mentorystė);
  • mobilizacija (priemonės ir ištekliai, skirti stiprinti vietos institucijų gebėjimą veikti – pvz.,  iššūkių fondai, projektų valdymas, praktikos gairės).

Kaimo mastu verslo pajėgumų stiprinimas gali pareikalauti, kad vietos institucijos didintų veiklos pajėgumus. Institucinių gebėjimų stiprinimas yra susijęs su vietos valdymo ir suinteresuotųjų institucinių šalių gebėjimo vadovauti, strategiškai mąstyti, imtis praktinių veiksmų ir siekti tikslų gerinimu. Gebėjimas vertinti rezultatus, apmąstyti mokymąsi ir kartoti veiksmus taip pat yra vertingas, ypač kaimams eksperimentavimo etape. Skatinant naujoves ir verslumą, esminis yra ekosistemos kūrimo elemento vaidmuo. Svarbu susieti ekosistemoms reikalingus išteklius ir institucinius elementus su daugiafunkciniais tinklais, reikalingais veiksmingai kaimo plėtrai. Tam reikia aktyviai kurti tiek vietovę, tiek integracinius ryšius tarp kaimo vystymosi elementų ir subjektų, pasitelkti moksliniais tyrimais grįstas naujas žinias.

 

Prof. Vilma Atkočiūnienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ komiteto pirmininkė.

Daugiau apie studijų programą https://www.vdu.lt/lt/studiju-programa/kaimo-pletros-administravimas/

Dalintis