Columbus +22,7 °C Debesuota
Šeštadienis, 4 Geg 2024
Columbus +22,7 °C Debesuota
Šeštadienis, 4 Geg 2024

Viena ranka orą dusina, kita – jį gaivins?

2020/08/03

Liepos 1 d. įsigaliojus taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą jau surinkta 1,5 mln. eurų. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme numatyta šį mokestį skirti naujiems miškams sodinti. Aplinkos ministerija (AM) ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai ketina siūlyti pakoreguoti įstatymą, įtvirtinant nuostatą, jog surinkti taršių automobilių mokesčio pinigai būtų skirti miestų želdynams prižiūrėti. Ketinama įteisinti, kad surinktos lėšos būtų paskirstytos savivaldybėms, jos pačios spręstų, kokias žaliąsias zonas tvarkyti. Pasak ministerijos specialistų, siūlymo priežastis – neįmanoma surinkto taršos mokesčio panaudoti miškasodžiui, kai nėra laisvos žemės papildomiems miško plotams įveisti, o Miškų programoje užtenka lėšų veisti anksčiau numatytus naujus miškus.

Ar teisinga būtų tokį siūlymą įteisinti? Ar teisinga, kad iš visos Lietuvos gyventojų surinktos taršių automobilių mokesčio lėšos būtų panaudotos tik miestų želdiniams tvarkyti? Galbūt kitaip jos panaudotinos – kitoms reikmėms ir pan.?

Arminas MOCKEVIČIUS, Aplinkos ministerijos kancleris bei Seimo Aplinkos  apsaugos komiteto narys: „Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba – galvoja, kad prioritetas turi būti teikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės nuomai žemės ūkio veiklai vykdyti, bet ne miškams veisti. Todėl ŽŪM nepritaria AM siūlymui mažinti biurokratinę naštą veisiant mišką ir keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį įveisus mišką privačioje žemėje. AM nuomone, reikia atsisakyti ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui veisti rengimo. Nemaža dalis Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų, skirtų miškui veisti privačioje žemėje, lieka nepanaudota. Todėl  siūlome Vyriausybei rengti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kad konkreti šio mokesčio dalis būtų skiriama įrengti ir sutvarkyti želdynus (parkus ir panašius objektus ne miško žemėje)  ne tik miestuose. AM siūlo šiuos želdynus įrengti ir miesteliuose, gyvenvietėse, kuriose ir pasireiškia didžiausias neigiamas motorinių transporto priemonių taršos poveikis žmonių sveikatai. Želdynai gyvenamosiose vietovėse svarbūs ir žmonių poilsiui, relaksacijai, mažina triukšmą, valo orą ir pan.“

Tomas KOVĖRA, gamtos mokslų daktaras: „Na, ryškus priešrinkiminis triukas – kaip ir anksčiau, ministeris Mažeika bando įsiteikti rinkėjams bet kokia kaina. Ta pačia intencija jis „prastūmė“ žūklės leidimą Žuvinto rezervate, o čia, matyt, tęsinys. Įdomu, kurie dar Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai tam pritaria? Būtų labai gerai paviešinti jų argumentus. Miestiečiai, pavyzdžiui, kauniečiai, vilniečiai, šiauliečiai, kreipiasi į teismus dėl želdinių naikinimo, o valdantieji vėl kiša savivaldybių klapčiukams, matyt, saviesiems, pinigus! Kvailiau nesugalvosi! Tegu išardo užbetonuotas miesto aikštes ir parduoda tuos „akmenis“, o už gautus pinigus atsodina medžius ir atsėja vejas! Na, anie padarys šunų vedžiojimo aikšteles su žolyte... Ir ką –  valio?!.

Aplinkosaugos įstaigų vadovai, ministerio patarėjai ar kancleris nieko bendro neturi su gamtos supratimu. Todėl sistemos viduje ir nekyla normalių pasiūlymų. Aplinkos apsaugos inspektoriai neturi uniformų ir būtinų darbo priemonių, beveik visi – pusiau beraščiai, tik mažuma turi gamtamokslinių žinių. Eilinį kartą iš gamtosaugos daromas įrankis gauti vienokiai ar kitokiai asmeninei naudai. Galbūt per emocionaliai reaguoju, bet koktu nuo tokios pseudogamtosaugos.

Kodėl negalima taršių automobilių mokesčio skirti tiesioginiam moksleivių ekologiniam švietimui, visuomenės švietimui gamtosaugos klausimais, transporto atliekų mažinimui gamtoje – kad joje būtų surenkamos padangos, stiklas? Kodėl negalima sumažinti PVM netaršioms transporto priemonėms, pavyzdžiui, elektromobiliams?“

Vesta ANDRIJAUSKIENĖ, Rietavo savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus ekologė: „Aš, kaip ir kiti mūsų savivaldybės administracijos darbuotojai, manau, kad siūlymas taršių automobilių mokesčio lėšas skirti miestų želdiniams prižiūrėti yra neteisingas. Šios lėšos galėtų būti skiriamos Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai vykdyti. Tokios programos tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, pavyzdžiui: aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkos apsaugos; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros; aplinkos monitoringo, prevencinės, aplinkos atkūrimo; visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais; želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdynų veisimo, inventorizacijos.

Kol kas Rietavo savivaldybė šiai programai vykdyti per metus gauna labai mažai – tik 30 tūkst. eurų. Todėl Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją  programą kasmet vykdome atsirinkdami tik prioritetines jos priemones.

Jei už taršius automobilius surinktos lėšos taptų papildomu minėtosios programos finansiniu šaltiniu, ji būtų sėkmingiau vykdoma. Vadinasi, šalies savivaldybės turėtų daugiau lėšų ne tik tvarkyti želdynus. Lėšų padaugėtų ir siekiant tobulinti nuotekų ir lietaus surinkimo sistemas; įsigyti šiukšlių atliekų rūšiavimo konteinerius bei dėžes, skirtas surinkti šunų ekskrementus iš viešųjų teritorijų priemonių; atlikti aplinkos užterštumo tyrimus; išvalyti užterštus vandens telkinius ir juos įžuvinti; sutvarkyti užterštas teritorijas, pavyzdžiui, nugriauti apleistus pastatus ir išvežti griuvėsius bei sutvarkyti aplinką; įrengti dviračių ir kito bevariklio transporto takus ir kelius; įrengti ar rekonstruoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; viešosiose erdvėse vaikams sūpynes, smėlio ir dalykus jiems žaisti, sportuoti; rekreacinėse zonose įrengti apžvalgos aikšteles; vykdyti visuomenės švietimą, mokymą aplinkosaugos tema ir t. t.“

Mindaugas SINKEVIČIUS, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras: „Pasaulio šalys sunerimusios dėl klimato kaitos neigiamų padarinių ir jų mažinimui skiria ypatingą dėmesį. Neatsilieka ir Lietuva. Klimato kaitos švelninimo priemonės atsispindi šalies strateginiuose planavimo dokumentuose. Viena iš pagrindinių užduočių – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 40 proc., lyginant su 1990 m.

LSA pritaria AM siūlymui taršių automobilių mokesčio lėšas skirti miestų želdynams prižiūrėti. Miestas – tai intensyviai užstatyta gyvenamoji vietovė su dideliu kietųjų dangų plotu bei oro taršą, triukšmą keliančiu automobilių srautu, pramonės ir gamybos teritorijomis. Miesto želdynai – tai miesto plaučiai. Jie gamina mums visiems gyvybiškai svarbų deguonį, gerina psichologinę būklę. Nesaugant ir kokybiškai neprižiūrint miestų želdynų sumenktų miestiečių gyvenimo kokybė. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas, kūrimas ir stebėsena – savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Želdynų plėtra savi­val­dy­bėse turi būti užtikrinta pagrindiniame miesto teritorijų planavimo dokumente – Bendrajame plane. Bendrojo plano sprendiniai projektuojami keliasdešimčiai metų į priekį. Todėl jie turi būti maksimaliai tvarūs, siekiant suderinti gyvybiškai svarbią miesto želdynų plėtrą – ne tik ekonominę žmonių gerovę, gyvenamojo būsto, transporto ir kitų poreikių plėtrą. Želdynų sistema formuojama siekiant išsaugoti kraštovaizdžio struktūrą, biologinę įvairovę ir istorinę vertę, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą, gerinti žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas. Šiai funkcijai įgyvendinti savivaldybės didžiąja dalimi skiria savo biudžeto lėšas, taip pat pasinaudoja ES fondų bei aplinkosauginių programų teikiamomis finansinėmis galimybėmis.

Sparčiai plečiantis miestams, būtina užtikrinti ir aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, todėl želdynų plėtros reikšmė miesto žmonėms yra didžiulė ir įvairiapusiška, o papildomi lėšų šaltiniai –  labai svarbus ir sveikintinas dalykas.

Reikia nepamiršti, jog įgyvendinant konkrečias taršos, taršos šaltinių, taršos pasekmių mažinimo priemones, vienas iš atsakingų subjektų yra savivaldybė. Todėl AM siūlysime praplėsti priemonių, gerinančių aplinkos kokybę ir mažinančių oro taršą, sąrašą. Būtų tikslinga taršių automobilių mokesčio lėšas skirti ir dviračių, pėsčiųjų takams, elektromobilių pakrovimo stotelėms, automobilių stovėjimo aikštelėms toliau nuo miestų centrų įrengti. Šiose aikštelėse galima būtų palikti nuosavą automobilį ir naudotis viešuoju transportu.“

Parengė ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/05/03

Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų į...
2024/05/03

Pieno gamintojai užtrenkė Žemės ūkio rūmų duris

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) nuo gegužės 1 d. nebėra Žemės ūkių rūmų (ŽŪR) narė. Ji, priešingai nei kitos Rūmus palikusios organizacijos, neketina papildyti nuo 2017 m. gyvuojančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) gretų.
2024/05/03

Sąmoningas vartojimas: kas moterims trukdo rinktis tvarią madą?

Kaip dažnai, kiek vienetų, kokios kokybės ir už kokią kainą perkate drabužius? Ką darote su savo apranga, kai drabužiai suplyšta, nusibosta ar tiesiog norisi atlaisvinti vietą spintoje naujiems pirkiniams? Kaip dažnai susimąstote, kokį pove...
2024/05/03

Už kontrabandą – solidžios baudos bei 225 tūkst. eurų žalos valstybei atlyginimas

Daugiau kaip 100 tūkst. pakelių cigarečių iš Baltarusijos į Lietuvą kontrabanda įvežę asmenys išgirdo teismo nuosprendį. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tris Lietuvos Respublikos piliečius bei vieną Bal...
2024/05/03

Neapibrėžtumas išlieka nuolatinis ūkininkavimo bruožas

Ūkininkus spaudžia ne nuo jų valios priklausantys veiksniai, tokie kaip klimato ir geopolitinės krizės. Tai turi įtakos našumui, prekybai, vartojimo paklausai, kainoms ir galiausiai ūkininkų pajamoms. Nuo pernai rudens, nepaisant tam tikro ...
2024/05/03

Suskaičiavo, kiek milijonų pernai prireikė kompensuojamiesiems vaistams

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sv...
2024/05/03

Aplinkosaugininkai medžiotojams: medžioklėje – jokio alkoholio

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai atlikdami reidus vis nustato neblaivius medžiojusius asmenis. 2023 m. gauta 13 pranešimų apie galimai nuo alkoholio apsvaigusius medžiotojus, 7 iš jų pasitvirtino. Aplinkosaugininkai pr...
2024/05/03

Baigėsi pajamų deklaravimas — GPM permokos jau grąžintos rekordiškai dideliam gyventojų skaičiui

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet iš 836 tūkst. pajamų mokesčio deklaracijas privalančių pateikti gyventojų šią pareigą laiku atliko 85 proc. Iš viso metines pajamų mokesčio deklaracijas pateik...
2024/05/03

Degalų vidutinės kainos sumažėjo

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje.