Vieni – išrinktieji, kiti – atstumtieji?

Už išrinktųjų klubo ribų

Stambiems investuotojams valdžia lenkiasi iki žemės, tačiau pirminė žemės ūkio gamyba tarp išrinktųjų nepatenka. „Kuo skiriasi šovinių fabrikas nuo kiaulių, vištų auginimo ar kitokio fabriko? Bet vienam suteikiame visas galimybes ir greitai viską padarome, o kitam sukuriame tiek kliūčių, kad negali pradėti. Nors visuomenei ne mažiau reikalingas ir vienas, ir kitas“, – praeitą trečiadienį, rugsėjo 23 d., teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė, kai parlamentinės kontrolės tvarka KRK posėdyje buvo aptariamas prioriteto teikimas paramai investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą ir vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ stambiems investuotojams statuso taikymas. KRK pirmininkas aiškino, kad kreipėsi įmonė, kuri nori investuoti į pirminę žemės ūkio gamybą, bet, pasirodo, tam nėra jokių išskirtinių teisių – stambus investicinis projektas turėtų būti įgyvendinamas bendra tvarka, o tai reiškia, kad laukia 5–6 metų ir dar ilgesnis visokių derinimų ir projektavimų kelias.

„Pasirodo, kad tik apdirbimo pramonės šakų didesni projektai gali gauti „žaliojo koridoriaus“ statusą. Bet problema aktuali ir pirminei žemės ūkio gamybai, juk mes patys nepasigaminame daugelio produktų – importuojame kiaulieną, kiaušinius, daug atsivežame pieno ir t. t. Mums svarbus yra ir žaliavos gamybos vystymas“, – akcentavo Seimo narys.

„Žaliasis koridorius“ – speciali tvarka stambiems investiciniams projektams, leidžianti juos įgyvendinti greičiau ir paprasčiau. Žodis „žaliasis“ čia nebūtinai reiškia ekologiją – tai veikiau „žalia šviesa“ investuotojui. Šiuo metu ši tvarka daugiausia skirta stambiems pramonės projektams. Regionuose paprastai reikalaujama investuoti bent 20 mln. Eur ir sukurti ne mažiau kaip 150 darbo vietų. Pirminei žemės ūkio gamybai – fermoms, paukštynams, kiaulininkystės kompleksams – toks statusas automatiškai netaikomas. Todėl žemdirbių organizacijos ir siekia, kad dideliems maisto gamybos projektams taip pat būtų greičiau išduodami leidimai. Beje, „žaliasis koridorius“ nepanaikina poveikio aplinkai vertinimo ir kitų aplinkosaugos reikalavimų. Jis tik turėtų pagreitinti biurokratines procedūras, bet ne leisti jų išvengti.

Į KRK posėdį buvo pakviesti Ekonomikos ir inovacijų (EIMIN) bei Žemės ūkio (ŽŪM) ministerijų, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos paukštininkystės (LPA) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijų, Lietuvos žemės ūkio tarybos bei kitų žemdirbių organizacijų atstovai.
„Žaliojo koridoriaus“ statusą turinčiam projektui gali būti taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas iki 20 metų, spartesnis institucijų sprendimų priėmimas, supaprastintos teritorijų planavimo ir valstybinės žemės nuomos procedūros bei skiriamas projekto koordinatorius. Tačiau pati žemės ūkio žaliavos gamyba – paukščių, kiaulių ar galvijų auginimas – į šį sąrašą nepatenka.

Diskutuoja pusmetį

„Žemės ūkis pasiruošęs investicijoms, turime ant stalo per 160 mln. Eur vertės projektą Vilkaviškio r. Investuotojas nori statyti kiaušinių gamybos fermas, investuoti ir į perdirbimą, pašarų gamybą, biometano jėgainę. Tai yra tai, kas atitinka Vyriausybės planus kurti didesnę pridėtinę vertę iš 1 ha. Dalis produkcijos būtų skirta eksportui, bet svarbu, kad gamyboje būtų naudojami vietoje užauginti grūdai“, – apie stambų investicinį projektą, kuriam prašoma „žaliojo koridoriaus“, aiškino LPA direktorius Gytis Kauzonas.

Vilkaviškio r. daug investuoti norėtų užsienio kapitalo kiaušinių gamybos įmonė „Lit Egg“, tačiau dvejojama, ar investicinis projektas neįklimps į biurokratijos liūną. „Yra ir daugiau investuotojų, pavyzdžiui, užsienio įmonės yra nupirkusios Jono Jagmino ir Viliaus Kaikario paukštynus ir negali vykdyti plėtros dėl neįmanomai ilgų procedūrų. Ir vietiniai paukštininkystės atstovai yra sustabdę projektus būtent dėl procedūrų“, – dėstė G. Kauzonas. Jis prašė parlamentarų įsigilinti į problemą ir inicijuoti įstatymo pakeitimą, nes su EIMIN diskutuojama jau pusę metų, bet nėra jokių rezultatų. „Svarbu tai, kad mes neprašome pinigų, norėtume tik greitesnių biurokratinių procedūrų“, – pabrėžė LPA vadovas.

Dar rugpjūtį G. Kauzonas po žemės ūkio sektoriaus atstovų susitikimo su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi ir žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika sakė: „Problemos yra su „žaliojo koridoriaus“ leidimu.“ Tuomet LPA vadovas tvirtino išgirdęs pažadą, kad bus ieškoma sprendimų. Vis dėlto panašu, kad nuo pažado iki sprendimo kelias tebėra toks pat ilgas, kaip ir pats leidimų derinimas.

Bendrovės „Lit Egg“ vadovui Dmitrijui Bušnevui trumpai pristačius investicijas, paaiškėjo, kad sumanytas žiedinės bioekonomikos projektas, kuriame būtų ir perdirbimas, ir pašarų bei biodujų gamyba. Pagamintų dujų užtektų aprūpinti visą nedidelį miestą, o atliekos būtų tinkamos trąšoms. Jau nekalbant apie 160 naujų darbo vietų, mokamus atlyginimus, mokesčius ir regiono, kur įsikurtų gamyba, stiprinimą. Pirminė žemės ūkio gamyba, kurios taip nenorima įsileisti į išrinktųjų investuotojų klubą, sudarytų tik dalį gamybos ciklo, bet be jos neįmanoma būtų plėtoti tokios veiklos. „Priklausys nuo visų įdirbio, ypač valdžios, ar projektas bus įgyvendinamas pas mus. Jeigu Lietuvai tai bus nereikalingas projektas, ieškosime tų, kuriems tai bus įdomu“, – „Ūkininko patarėjui“ prasitarė D. Bušnevas.

Jis neslėpė, kad dėl investicijų vietos dar nėra galutinai nuspręsta – ji gali būti pasirinkta Lietuvoje arba kitoje valstybėje. „Šiandien žemės ūkis neturi tokio „žaliojo koridoriaus“, – tvirtino bendrovės vadovas. Pasak jo, bankai pasirengę finansuoti projektą, tačiau neįmanoma tiksliai suplanuoti darbų ir finansų, nes niekas negali pasakyti, kada bus baigtas poveikio aplinkai vertinimas, nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ir išduoti statybos leidimai.

Anot bendrovės „Lit Egg“ vadovo, Lietuva iš kitų šalių įsiveža apie 30–40 proc. kiaušinių, tad ir kilo sumanymas išplėsti kiaušinių gamybą mūsų šalyje, kartu tai pakeliant į kitą lygį. „Projektui įgyvendinti pasirinktas Vilkaviškio kraštas, tai būtų visas kompleksas be likutinės vertės – grūdai perkami iš vietos ūkininkų, kiaušiniai tiekiami į prekybą ir perdirbti, iš mėšlo gaminamos dujos – apie 90 tūkst. GW, o to užtektų nemažą miestą aprūpinti dujomis. Gamyboje likęs digestatas būtų naudojamas kaip trąšos. Tai vyktų vienoje teritorijoje. Gamyba atitiktų A lygio ekologinius reikalavimus“, – aiškino D. Bušnevas.

Jis KRK pateikė ir kitą pavyzdį. Plungėje bendrovė į keturių paukštidžių projektą investuoja apie 40 mln. Eur. Du pastatai beveik baigti, tačiau dar dviejų statyba pakibusi ore, nes vis dar laukiama reikalingų dokumentų. Todėl investuotojui kyla pagrįsta abejonė, ar apskritai verta pradėti dar didesnį projektą Lietuvoje.

Problema yra, sprendimų – ne

EIMIN atstovai aiškino, kad „žaliasis koridorius“ sąmoningai buvo sukurtas apdirbamosios gamybos ir duomenų centrų projektams. Be to, pagal Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisykles, regioninė investicinė pagalba, kuria grindžiama dabartinė stambių proje tų skatinimo sistema, negali būti taikoma pirminei žemės ūkio produktų gamybai. Tai svarbi teisinė aplinkybė, tačiau ji neatsako į visą klausimą. Žemdirbių ir dalies politikų teigimu, niekas neprašo panaikinti aplinkosaugos reikalavimų ar beatodairiškai dalyti pelno mokesčio lengvatų kiekvienai fermai. Pirmiausia prašoma aiškaus institucijų koordinavimo ir terminų, per kuriuos būtų priimami sprendimai.

EIMIN Ekonominės plėtros grupės vadovė Gina Jaugielavičienė perspėjo, kad vien „žaliojo koridoriaus“ pavadinimo suteikimas visų problemų neišspręstų. Jos teigimu, būtina tiksliai nustatyti, kur procesas stringa – rengiant teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybos leidimus, atliekant poveikio aplinkai vertinimą ar taikant kitus teisės aktus, ir keisti konkrečias procedūras. „Žaliasis koridorius“ poveikio aplinkai vertinimo nepanaikintų, todėl sprendimų reikėtų ieškoti kartu su Aplinkos ministerija (AM).

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban KRK taip pat antrino, kad stambių projektų teisinis reguliavimas tikslingai orientuotas į apdirbamąją gamybą ir duomenų apdorojimą, nes būtent šiose srityse siekiama didinti konkurencingumą. Pagal galiojantį Investicijų įstatyme nustatytą stambių projektų teisinį reguliavimą apdirbamoji gamyba yra viena iš remiamų veiklų, tačiau žemės ūkio veikla nepatenka į stambių projektų reguliavimo sritį. Ekonomikos ir inovacijų viceministras atkreipė dėmesį, kad stambius projektus palaikanti valstybės pagalbos priemonė negalėtų būti taikoma pirminei žemės ūkio produktų veiklai, kadangi tokie apribojimai kyla iš ES valstybės pagalbos teisinio reguliavimo. Žemės ūkio rėmimo politika formuojama per ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), už kurios įgyvendinimą atsakinga ŽŪM.

„Žemės ūkio sektoriaus įtraukimas į stambių projektų reguliavimą tik dėl procedūrinių naudų reikšmingai išplėstų ratą įmonių, kurios galėtų pretenduoti į „žaliojo koridoriaus“ statusą. Ir tam, natūralu, reikėtų didesnių valstybės resursų, nes tokiam stambiam projektui galioja pelno mokesčio lengvata, valstybinės žemės nuoma be aukcionų, infrastruktūros įrengimas, taip pat atleidimas nuo savivaldybės infrastruktūros mokesčio, jau nekalbant apie administracinius resursus“, – akcentavo W. Urban.

Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė patvirtino, kad ministerija apie problemą žino ir yra susitikusi tiek su investuotojais, tiek su EIMIN atstovais. ŽŪM neprieštarautų pirminės gamybos įtraukimui, tačiau atsakomybė už investicijų politiką priklauso EIMIN. Taigi viena ministerija problemos nemato, bet neturi įgaliojimų, o kita įgaliojimus turi, tačiau siūlo ieškoti kitokios teisinės formos.

„Investuotoją už rankutės vedžiodavau...“

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.