Vienintelis ES ūkis, įveikęs Rusijos embargą (nuotraukų galerija)

Šiemet jau 20 metų, kai Vilniaus rajone esančiame Barkiškių kaime sėkmingai stručių verslą plėtoja įmonės „Baltic Straus“ vadovas Aleksandras Skliaras. Ūkininkas pastebi nuolat didėjantį lietuvių susidomėjimą ne tik šiais egzotiniais paukščiais ar jų sočiais kiaušiniais, bet ir strutiena, kurios poreikis taip pat auga. Sėkminga šio verslo paslaptimi tiek auginant, tiek prekiaujant stručiukais, A. Skliaras įvardija nuolatinį bendradarbiavimą.

Ambicingi tikslai davė rezultatų Paklaustas apie verslo pradžią, A. Skliaras prisimena, kad nebuvo lengva. Nors šeima ir bandė atkalbėti nesiimti nepelningos veiklos, tačiau ūkininkas tam nepasidavė ir tvirtai tikėjo, kad ši veikla atneš gerų rezultatų. „Buvau labai susidomėjęs šių paukščių auginimo galimybėmis, todėl su dukra važinėjome po Europą, dalyvaudavome susitikimuose, konferencijose, mokymuose. Įgijome patirties iš kitų augintojų, ieškojome palankiausio verslo modelio, pritaikomo Lietuvoje“, – pasakoja A. Skliaras. Ūkininkas neslepia, kad jis visuomet tikėjo savo idėja ir norėjo įrodyti aplinkiniams, kad stručiai gali tapti sėkmingo verslo garantu. Siekiant, kad verslas klestėtų, reikia įgūdžių, patirties ir nuolatinių investicijų. Jau daugiau kaip 5-erius metus Aleksandras bendradarbiauja su Vilniaus kredito unija, suteikusia ne vieną paskolą jo ūkiui vystyti. Ūkininkas prisimena, kaip iš suteiktos paskolos lėšų jis pirko stručių, pašarų, fermoje įsirengė šėryklas, girdyklas. Aleksandras priduria, kad suteikta Vilniaus kredito unijos finansinė pagalba leido nuolat plėsti ir vystyti savo verslą. Šiuo metu ūkininko fermoje auginami 3 rūšių stručiai. Veisti auginami juodieji Afrikos, kurių yra apie 40. Šalia fermos esančiame atskirame pastate vyras kaip eksponatus laiko keletą Australijos stručių emu ir Amerikos nandu. Įsigyti keletą šių stručių paskatino gana dažnai fermoje organizuojamos moksleivių ekskursijos. Dabar fermoje galima palyginti didžiausius paukščius iš atskirų žemynų.

Klestintis šeimos verslas Dvidešimtmetį sėkmingai vys­tydamas netradicinį verslą, A. Skliaras džiaugiasi, kad stručių auginimas tapo jo šeimos verslu. Pasakodamas apie stručių auginimą, jis nesiskundžia, kad nespėja atlikti darbų – talkina visa šeima. „Ūkyje padeda ir žmonos mama, kuri dažnai pasirūpina suaugusiais stručiais, juos pamaitina. Žmona Liucija prižiūri inkubatorių ir išsiritusius stručiukus, o dukros užsiima rankdarbiais“, – sako ūkininkas. Duktė Ana dekupažo technika dekoruoja tuščiavidurius kiaušinius ir rūpinasi stručių plunksnų paruošimu. Jai padeda ir jaunėlė Aleksandra, kuri pasakoja, kaip vyksta visas plunksnų paruošimo procesas gavus užsakymą. „Tėtis palaiko strutį, o mes su mama apkerpame plunksnas. Tada jas išplauname, išdžioviname ir galiausiai – dažome. Geriausiai tinka velykiniams margučiams skirti dažai, kurie gerai ir kokybiškai padengia plunksnas“, – patirtimi dalijasi Aleksandra. Išskirtines stručių plunksnas pagal klientų užsakymus kol kas ūkininko dukros ruošia tik Lietuvoje, tačiau pokalbio metu dukra Aleksandra užsiminė, kad ateityje turinti planų ir norėsianti šią veiklą tęsti užsienyje. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo išskirtinai prabangiai atrodančios vazos su LED lemputėmis ir stručių plunksnomis, kurios iš Skliarų ūkio dažniausiai užsakomos vestuvių, gimtadienių salėms dekoruoti, kartais – ir teatro pasirodymams. Pamatyti akį traukiančių paukščių ir išgirsti pasakojimų apie stručius neretai į fermą atvyksta mokinių ekskursijos, todėl ūkininko jaunesniajai dukrai Aleksandrai patikėtas ir ekskursijų gidės vaidmuo.

Ūkininkas įžvelgia šviesią verslo ateitį Per du veiklos dešimtmečius lyderio pozicijas užsitarnavęs stručių augintojas Aleksandras yra Lietuvos stručių augintojų ir stručių verslo asociacijos prezidentas. Ūkininkas ne tik puoselėja savo verslą, tačiau negaili patarimų visiems, norintiems pradėti auginti stručius. „Prieš kelerius metus stručių augintojų buvo gerokai daugiau, tačiau kiti šio verslo tiesiog atsisakė. Šiandien veikia vos keletas strutynų Lietuvoje, nors paklausa vis auga. Norint išlaikyti verslą, reikia turėti pakankamą produkcijos kiekį. Laikydamas vos kelis stručius, verslo nepadarysi“, – įsitikinęs A. Skliaras. L. ir A. Skliarų ekologiniame ūkyje stručiai auginami veisti. Aleksandras yra vienintelis ūkininkas Europos Sąjungoje, turintis leidimą prekiauti su Rusija. Veislinius stručiukus ūkininkas eksportuoja į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Ukrainą, Lenkiją. Lietuvoje ūkininkas parduoda maistinius stručių kiaušinius, kurių kiekvienais metais vos pakanka. Aleksandras juokauja, kad nusipirkti išskirtinio produkto – stručio kiaušinio – žmonės atvažiuoja iš visos Lietuvos. Pasak ūkininko, iš vieno stručio kiaušinio iškeptos kiaušinienės užteks pavalgyti dešimčiai asmenų. Užsimindamas apie verslo plėtrą, A. Skliaras pabrėžia, kad norinčiųjų pirkti stručio mėsą pasaulyje daugėja. Šiuo metu Europoje stručių mėsos paklausa patenkinama vos šeštadaliu. Anot ūkininko, tai lemia žinojimas, kad stručiai neserga paukščių ligomis, kurios būdingos kitiems sparnuočiams. Aleksandras pasakoja, kad Europoje veikiančios stručių fermos jau neturi galimybių plėstis, o Lietuvoje tokios problemos dar nėra. Jau šiais metais jis ketina kreiptis į ilgametį finansinių paslaugų part­nerį – Vilniaus kredito uniją – ir pradėti darbus. Artimiausiu metu ūkininkas planuoja ne tik pardavinėti veislinius stručiukus, bet ir auginti stručius mėsai.

Kristina GECEVIČIŪTĖ

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Ūkininko Aleksandro Skliaro stručiai rinkoje populiarėja. Stručių augintojui ūkyje padeda visa šeima. Žmona Liucija prižiūri inkubatorių ir išsiritusius stručiukus. Fermoje auginami ir veisiami juodieji Afrikos stručiai. Iš tuščiavidurio stručio kiaušinio galima pasigaminti gražų suvenyrą. Dukra Ana dekupažo technika dekoruoja tuščiavidurius kiaušinius. Išskirtinio grožio stručių plunksnos – populiarėjanti dekoravimo priemonė. Stručių plunksnas pagal užsakymus ruošia ūkininko duktė Ana, jai talkina ir jaunėlė Aleksandra.