Vietos plėtrai skirtas finansinis instrumentas padėtų spartinti ES investicijų pradžią

Šį siūlymą LSA direktorė Roma Žakaitienė pristatė vasario 2 dieną prezidentūroje vykusiame susitikime su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir ekonomistais dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir investicijų.

Daugumoje Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių tokie finansiniai instrumentai yra plačiai naudojami arba veikia specializuotos savivaldybių skolinimo agentūros (Suomijoje, Danijoje), Savivaldybių bankas Nyderlanduose.

Pasak R. Žakaitienės, vietos plėtros finansinio instrumento sukūrimui aplinkybės ypač palankios. Šiuo metu vykdomas nacionalinių plėtros įstaigų reorganizavimas į vieną nacionalinę įstaigą, kuriai galėtų būti pavestas ir savivaldybių finansinio instrumento administravimas. Be to, nuo šių metų savivaldybėms atvertos ir galimybes lanksčiau skolintis prisidėjimui prie ES bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamų projektų.

„Todėl lygiagrečiai reikėtų spręsti ir palankesnių savivaldybėms skolinimosi sąlygų sudarymo klausimą, kadangi skolinimosi kaštai pavieniams projektams yra dideli,“ – sakė LSA direktorė. Ji taip pat priminė, kad naujų skolinimosi priemonių savivaldybėms kūrimas numatytas ir šios Vyriausybės programoje.

LSA teigimu, toks žingsnis suteiktų Lietuvai didesnes galimybes sėkmingai investuoti 2021-27 m. ES fondų paramą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) lėšas. Vien tik per Regionų plėtros programą iki 2027 metų ES lėšos regionuose sudarys apie 1,6 mlrd. eurų. Tačiau, nors žengiame į trečius naujos finansinės perspektyvos metus, investiciniai projektai dar neprasidėjo.

LSA pranešimas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotrauka