Vilija Blinkevičiūtė: „Saugi socialinė Europa – taip pat gynybos linija“

– Gerbiama Vilija, kokie ES sprendimai saugumo ir gynybos srityje svarbūs Lietuvai ir jos žmonėms?

– Viena iš svarbiausių krypčių – gynybos stiprinimas ir pagalba valstybėms, besiribojančiomis su Rusija ir Baltarusija. Lietuvai labai svarbios iniciatyvos – Rytų skydas ir Baltijos gynybos linija. Tai yra ir Europos dronų gynybos iniciatyva, Rytinio flango stebėsena, Europos oro skydas. Priimami sprendimai dėl dronų aljanso su Ukraina. Tai leis mums, taip pat ir mūsų pramonei daug išmokti iš Ukrainos, kartu su ja plėtoti gynybos pramonę.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija (EK) pažadėjo EP, kad bus skirta 150 mlrd. Eur dronams ir antidronams kurti bei gaminti, o valstybėms, patiriančioms hibridines atakas, bus numatytas atskiras finansavimas. Visa tai skambėjo svarstant ES atsaką į Rusijos ir Baltarusijos vykdomus nuolatinius oro erdvės pažeidimus. Taigi Lietuva sulauks ES paramos kovoti su dronais ir balionais.

– EP pritarė ir Europos gynybos pramonės programai. Kas tai?

– Tai yra pirmasis išties europinis ES gynybos instrumentas, kurio biudžetas siekia 1,5 mlrd. Eur.
Bus stiprinama ES gynybos pramonė, skatinami bendri Europos gynybos viešieji pirkimai, plečiama gynybos produktų gamyba ir didinama parama Ukrainai.

Kuriama teisinė bazė dėl Europos bendro intereso gynybos projektų, kuriems bus skiriamos lėšos, jei juose dalyvaus bent 4 valstybės narės. Ar tai svarbu Baltijos valstybėms stiprinant Suvalkų koridorių? Atsakymas aiškus.

– Kaip EP sekasi stiprinti socialinę Europą, pavyzdžiui, įgyvendinti tikslą, kad būstas būtų įperkamas ir prieinamas daugumai europiečių?

– Mums, Socialistų ir demokratų frakcijai, pavyko pasiekti, kad ES būsto problemoms spręsti būtų suteiktas ypatingas statusas, paskirtas ir komisaras, įsteigtas Specialusis būsto krizės komitetas. Pasiūlėme imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos spekuliacijos nekilnojamuoju turtu, būtų reguliuojama trumpalaikė nuoma, kad gerėtų galimybės įsigyti būstą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir pirmą kartą perkantiems būstą.

Deja, rudenį Specialiojo būsto krizės komitetas nepasiūlė jokių konkrečių sprendimų. O mes norime ir reikalaujame daugiau ES investicijų į įperkamus ir tinkamus būstus, pavyzdžiui, 300 mlrd. Eur ES finansavimo užtikrinimą įperkamiems ir tinkamiems būstams, reguliuoti trumpalaikę nuomą, palengvinti būsto įsigijimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

Taigi, kova tik prasideda. Rugsėjį EP priimtoje rezoliucijoje būsto krizei spręsti pasiūlyta naudoti sanglaudos fondų, Europos socialinio fondo lėšas. Pavyko užsitikrinti ES įperkamo būsto planą 2026 m., kurį pateiks EK.

Visa tai svarbu Lietuvai, kuriai būtina sudaryti geresnes sąlygas žmonėms įsigyti būstą, plėsti savivaldybėms priklausančio būs­to fondą.

– Kokius dar paminėtumėte šių metų EP sprendimus, svarbius Lietuvos žmonėms?

– Paminėsiu keletą. Lapkričio mėn. sutarta supaprastinti ES bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimus. Tai palengvins biurokratinę naštą ūkininkams, labiausiai smulkiesiems ir vidutiniams.

Lapkritį EP paragino parengti ambicingą lyčių lygybės strategiją, kurioje smurtas dėl lyties turėtų būti laikomas nusikaltimu ES lygmeniu ir įtrauktas į ypač sunkių ES nusikaltimų sąrašą. EP nori, kad teisė į saugią ir teisėtą abortų priežiūrą būtų įtraukta į ES pagrindinių teisių chartiją, ir ragina nustatyti visuotinę prieigą prie lyčių lygybę atitinkančių sveikatos, taip pat ir psichikos sveikatos, priežiūros paslaugų.

EP balsavo už griežtesnes taisykles, skirtas kovoti su seksualiniu vaikų išnaudojimu. Atnaujintame teisės akte EP siekia panaikinti nusikaltimų senaties terminus. Aukoms turėtų būti suteikta galimybė neribotą laiką reikalauti atlyginti žalą. Trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie nusikaltimus. Be to, siūloma padidinti maksimalias bausmes už daugelį seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų.

Lapkričio pabaigoje EP pasiūlė dar labiau apsaugoti nepilnamečius internete. Siūloma visoje ES asmenims iki 16 m. amžiaus riboti prieigą prie socialinių tinklų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų ir dirbtinio intelekto (DI) draugų ir asistentų. 13–16 m. vaikams prieiga galėtų būti suteikiama tik gavus tėvų sutikimą. Reikalaujama, kad amžiaus tikrinimo sistemos būtų tikslios ir užtikrintų nepilnamečių privatumą.

– Visai neseniai EP įpareigojo EK parengti naują neįgaliųjų teisių strategiją. Kodėl?

– Todėl, kad dabar galiojanti strategija stringa. Per menka pažanga. Tebėra didelių iššūkių, susijusių su neįgaliųjų galimybėmis įsidarbinti ir dirbti, su socialine apsauga, sveikatos priežiūra, švietimu, būstu ir skaitmeninėmis paslaugomis. Reikalingi nauji užmojai.

Reikia aiškių ir privalomų nurodymų, įpareigojimų valstybėms narėms, kad šios privaloma tvarka užtikrintų oresnį gyvenimą negalią turintiems žmonėms. Šūkiai nepadeda. Padeda konkretūs veiksmai ir investicijos.

– Kokius darbus numato Jūsų frakcija dėl socialinės Europos stiprinimo?

Į EK darbo programą pavyko įtraukti Europos kovos su skurdu strategiją su konkrečiais tikslais ir realiu finansavimu, įskaitant sustiprintą Vaiko garantijų mechanizmą, kad nė vienas vaikas ES neaugtų, neturėdamas galimybių. EK pristatys Kokybiškų darbo vietų įstatymą. Prašome, kad po šios iniciatyvos būtų pateikti teisėkūros pasiūlymai, kuriais būtų reglamentuojamas DI naudojimas darbo vietoje, užtikrinama teisė atsijungti nuo darbo ir dirbti nuotoliniu būdu.

Siekiame, kad būtų peržiūrėta Viešųjų pirkimų direktyva – pirmenybę reikėtų teikti įmonėms, kurios užtikrina geras darbo sąlygas ir deramą atlyginimą, laikosi kolektyvinių sutarčių ir aplinkosauginių reikalavimų.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms, baigiantis metams ir artėjant didžiosioms šventėms?

– Šviesos, meilės, taikos ir tikėjimo, kad kiekvienas iš mūsų esame stiprūs.

  www.blinkeviciute.eu