Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Rimantas KAZLAUSKAS

 

Vilija Blinkevičiūtė: „Visuotinių iššūkių akivaizdoje niekas negali likti nuošalyje“

2024/04/07


Europos Parlamento (EP) kadencija artėja prie pabaigos. Kokia buvo ši, jau besibaigianti, kadencija? „Europoje būtų sunku surasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip nepalietė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Kartu su EP socialdemokratais turėjau vieną tikslą: užtikrinti, kad visuotinių iššūkių akivaizdoje ir ateityje niekas neliktų nuošalyje“, – teigia EP narė, socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.

Gerbiama Vilija, kokius išskirtumėte EP sprendimus iššūkių akivaizdoje?

Po truputį nueina į užmarštį visus bauginusios dienos ir mėnesiai, kai kilo COVID-19 pandemija. Bendra EP nuostata buvo atsisakyti griežto taupymo, nedelsiant investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Tam skirti milijardai eurų.

Ne kartą asmeniškai kreipiausi į Europos Komisiją (EK), kad ji užtikrintų, jog kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė kuo skubiau gautų reikalingą kiekį vakcinos dozių, kad sumažintų chaosą ribojant laisvą judėjimą tarp ES valstybių.

Nuo pat pirmų karo dienų balsavome už paramą Ukrainai, griežtas sankcijas Kremliui. Pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai. Priimti sprendimai palengva atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Uždraudėme Kremliaus žiniasklaidos priemones ES teritorijoje ir pradėjome aktyviai ginti savo demokratiją. EP, vos prasidėjus karui, balsavo, kad reikia suteikti prieglobstį Ukrainos pabėgėliams, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams ir moterims.

Lyg tų iššūkių būtų maža, kirto kainų krizė ir infliacija. Kylant maisto kainoms, pareiškėme aiškią poziciją ir pasiūlėme krizės laikotarpiu visoje ES sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) pagrindiniams maisto produktams ir reguliuoti būtiniausių prekių kainas.

Kreipėmės į ES valstybes, į EK ir Tarybą (ET), siekdami užtikrinti tokias minimalias žmonių pajamas, – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, – kurios leistų žmonėms išvengti skurdo bei leistų turėti įperkamą šilumą ir elektros energiją.

Kokius dar išskirtumėte sprendimus, stiprinant socialinę Europą?

Tvirtos socialinės Europos esmė – žmonės ir jų gerovė. Džiaugiuosi, kad socialiniai klausimai, kurie man visą gyvenimą rūpėjo, tapo Europos politikos formavimo šerdimi. Pagrindinis uždavinys – įgyvendinti Europos socialinių teisių veiksmų planą, kuris paliečia kiekvieną iš mūsų.

Teikėme siūlymus, kaip gerinti darbo vietų kokybę, siekiant, kad jos būtų kokybiškos – deramai ir teisingai apmokamos, saugios, užtikrinančios socialines garantijas, galimybes derinti darbą su įsipareigojimais šeimai.

Buvo priimta svarbi Direktyva dėl deramo ir teisingo minimalaus darbo užmokesčio (MMA), kuri visoms ES valstybėms nurodo vienodus tokios algos nustatymo kriterijus. Pokyčiais siekiama, kad visi ES uždirbtų tokį MMA, kuris užtikrintų jiems ir jų šeimoms deramą pragyvenimo lygį.

Po ilgų diskusijų pritarėme vairuotojų darbo ir poilsio taisyklėms, kuriomis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, gabenant krovinius ES keliais.

Priėmėme Direktyvą, kuri pagerins per mobiliąsias programėles dirbančių asmenų darbo sąlygas. Technologijų pažanga neturi reikšti mažesnių socialinių garantijų ar pigios darbo jėgos išnaudojimo.

Patvirtinome atnaujintą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamentą. Buvau šio klausimo pranešėja, atstovavau EP derybose su ET ir EK. Sprendimas reiškia didesnę paramą darbą praradusiems žmonėms, numatyta vaiko priežiūros pašalpa atleistiems darbuotojams.

Skaudu sakyti, bet moterims už tą patį darbą vis dar mokamas 12 proc. mažesnis atlyginimas, joms sunkiau suderinti darbą su įsipareigojimais šeimai, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Pasiūlėme ES valstybėms nustatyti konkrečius įpareigojimus ir įgyvendinti vienodo užmokesčio už tą patį darbą principą.

Ne kartą esate sakiusi, kad būtina didinti investicijas į žmones...

Ir visada šio principo laikausi. Betonas gali palaukti, o žmonėms reikia gyventi čia ir dabar.

Parlamento iniciatyva išplėstas Europos socialinis fondas ir skirti net 88 mlrd. Eur investicijoms į darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir į skurdo mažinimą. Daugiau lėšų numatyta kovai su jaunimo nedarbu, vaikų skurdu.

Manau, kad šiais technologijų ir nuolatinių pokyčių laikais labai svarbu užtikrinti galimybę mokytis, kelti ar keisti kvalifikaciją visą gyvenimą. Būtent dėl to patvirtinome Europos įgūdžių darbotvarkę, kurios tikslas – padėti žmonėms įgyti kokybiškam darbui reikalingų įgūdžių.

Kreipėmės į EK ir ES valstybes, ragindami užtikrinti kokybišką pagyvenusių žmonių gyvenimą ir teisingas pensijas. Ne kartą raginome EK ir ES valstybes skirti didesnes investicijas į socialines paslaugas, suteikti galimybę derinti darbą ir artimųjų priežiūros pareigas. Valstybės ragintos užtikrinti galimybę naudotis vaikų, neįgalių žmonių priežiūros paslaugomis, kurios ypač svarbios vienišiems ar neįgalius vaikus auginantiems tėvams ir daugiavaikėms šeimoms.

Būtina daugiau investuoti ir į neįgaliųjų poreikius, aplinkos pritaikymą. Paraginome EK ir ES valstybes stiprinti Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimą. Greičiau šalinti kliūtis neįgaliems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir gydytis, keliauti ir gauti deramas socialines paslaugas. Pritarėme sprendimui dėl bendrų ES asmenų, turinčių negalią, pažymėjimų ir automobilio statymo kortelių.

Ir Lietuvoje, ir visoje ES vis sunkiau įsigyti būstą. Yra gerų pavyzdžių, kaip Europoje tos problemos sprendžiamos. Vis dėlto akivaizdu, kad čia taip pat būtinos investicijos, būtina pagalba gyventojams. Paraginome pripažinti deramą ir įperkamą būstą esmine žmogaus teise ir nustatyti būtinus ES reikalavimus gyvenimo sąlygoms, taip pat apsaugoti žmones nuo benamystės. EK ir valstybės turi parengti nacionalinius įperkamo būsto planus, kad nacionalinės ir vietos valdžios imtųsi konkrečių veiksmų.

O kokią matote ES ateitį?

Populiaru manyti, kad ES ateitį lems valstybių (pirmiausia – didžiųjų) vadovų, parlamentų ir vyriausybių sprendimai. Tiesos tame yra, sutinku. Vis dėlto siūlau pažvelgti kitu kampu: ES ateitis priklauso nuo to, kokias sąlygas sudarysime ir galimybes suteiksime vaikams bei jaunimui. Jie yra ES ateitis. Džiaugiuosi, kad tokią poziciją palaiko didžioji dalis europarlamentarų.

Pavyzdžiui, patvirtinome 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategiją, pajudėjo į priekį ir europinė Vaikų garantijų iniciatyva. Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių, ją pristačiau EP ir gyniau jos būtinybę. Privalome vaikus ištraukti iš skurdo spąstų, užtikrinti šiltą būstą, maistą, galimybę nemokamai kokybiškai mokytis, lavintis, gydytis.

Patvirtinome daugiametę ES programą „Erasmus+“. Lėšų šiai programai skirta kone dukart daugiau – per 28 mlrd. Eur. Šios lėšos teks jaunimo studijoms, praktikoms, kitų formų mokymuisi ir patirties įgijimui užsienyje. Tai leis jaunimui gerinti profesinius, socialinius įgūdžius, padės įsitvirtinti darbo rinkoje.

Tai tik dalis darbų, kuriuos teko šią kadenciją atlikti EP. Esu tikra, kad EP sprendimai jau šiandien padeda kurti teisingesnį gyvenimą ir Lietuvoje, ir visoje ES.

socdemai

 

 

 

 

www.blinkeviciute.eu

 

Viršelio nuotr. Vilija Blinkevičiūtė: „Tvirtos socialinės Europos esmė – žmonės ir jų gerovė. Džiaugiuosi, kad socialiniai klausimai, kurie man visą gyvenimą rūpėjo, tapo Europos politikos formavimo šerdimi.“

 

Straipsnis bus apmokėtas EP S&D pažangiojo aljanso frakcijos.

Nr. 100/7

Dalintis