Vilija Blinkevičiūtė: „Žmogus neturi rinktis tarp duonos kąsnio ir savo artimojo orumo“

– Gerbiama Vilija, patvirtintos ambicingos rekomendacijos valstybėms narėms dėl priežiūros ir globos. Kodėl būtent dabar prireikė tokio griežto signalo?

– Ši problema jau dešimtmečius yra tarsi „dramblys kambaryje“, kurio daugelis politikų tiesiog nenori pastebėti. Pandemija ir po jos sekę ekonominiai sukrėtimai galutinai apnuogino tiesą – mūsų visuomenės ir ekonomikos tiesiog sugriūtų, jei ne milžiniškas, dažniausiai visiškai nematomas ir neapmokamas neformalių globėjų darbas. ES net apie 80 proc. visos priežiūros namuose atlieka būtent neformalūs globėjai – artimieji, šeimos nariai. Ir kas jie tokie? Didžioji dauguma – moterys. Tai – neteisinga. Šios rekomendacijos yra aiškus reikalavimas keisti požiūrį: globa turi būti pripažinta esmine visuomenės vertybe, o ne privačiu moters rūpesčiu.

– Labai aiškiai išskiriama neformali globa – kai žmonės namuose prižiūri sergančius tėvus, vaikus, sutuoktinius. Ką siūlo EP?

– Svarbiausia žinutė – neformali priežiūra negali reikšti žmogaus nustūmimo į visišką skurdą. Šiandien realybė žiauri: moteris, apsisprendusi ar priversta likti namuose ir slaugyti artimąjį, praranda darbą, pajamas, o vėliau – ir teisę į padorią pensiją.

Primygtinai reikalaujame, kad neformaliems globėjams būtų užtikrintos realios socialinės garantijos. Laikas, praleistas slaugant artimąjį, privalo būti įskaičiuojamas į darbo stažą, o valstybė – padengti socialinio draudimo įmokas. Būtinos lanksčios darbo sąlygos ir specialios priežiūros atostogos. Žmogus neturi rinktis tarp duonos kąsnio ir savo artimojo orumo.

– Raginama skatinti vyrus prisiimti lygią priežiūros dalį. Kaip tai pasiekti?

– Vien tik gražiomis kalbomis to nepadarysime – reikia finansinių ir kultūrinių paskatų. Tradicinis požiūris, kad moteris privalo sėdėti prie ligonio ar vaiko lovos, o vyras – uždirbti pinigus, vis dar gajus.

Kai valstybės užtikrins, kad vaiko priežiūros ar slaugos atostogos vyrams bus finansiškai patrauklios ir neneš šeimai nuostolių, vyrai kur kas drąsiau imsis šių pareigų. Be to, turime skatinti vyrus rinktis ir formalios priežiūros profesijas – slaugytojų, vaikų darželių auklėtojų. Kai matysime daugiau vyrų šiuose sektoriuose, pasikeis ir bendras visuomenės požiūris.

– Nemenka dalis slaugytojų, socialinių darbuotojų susiduria su milžinišku pervargimu, mažais atlyginimais. Kokie EP siūlomi sprendimai?

– Tai didžiulė piktžaizdė. Šiame sektoriuje net apie 88 proc. darbuotojų Europoje yra moterys, o atlyginimai čia – vieni mažiausių. Tai klasikinė sisteminė diskriminacija. Mes negalime reikalauti kokybiškų paslaugų mūsų senjorams ar ligoniams, jei tie žmonės, kurie juos prižiūri, patys vos suduria galą su galu ir emociškai perdega.

Būtina iš esmės gerinti šių darbuotojų darbo sąlygas, užtikrinti teisingą atlyginimą. Investicijos į priežiūros sektorių turi būti traktuojamos ne kaip nuostolis, o kaip investicija į ateities darbo vietas ir visuomenės sveikatą.

– Lietuvos valdantieji neseniai pristatė beveik 770 mln. Eur šeimos paketą. Kaip vertinate šiuos pasiūlymus?

– Teigiamai. Stiprėja supratimas, kad investuoti į šeimas ir vaikus yra būtina. Pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmokų kėlimas, ligos išmokos didinimas. Vaikus prižiūrintys ar artimuosius slaugantys žmonės būtų draudžiami pensijų socialiniu draudimu nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo minimalios algos. Siūloma didinti  Vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelį. Lėšas būtų galima naudoti auklių paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms ir panašiai. Visa tai siejasi su jau minėta EP rezoliucija.

www.blinkeviciute.eu

Nr. 2026/228/7