Skirtingi statistiniai duomenys
Pradėję apskritai domėtis šiuo reiškiniu Lietuvoje, pastebėjome keletą įdomių dalykų, apie kuriuos daugelis, ko gero, net neįtaria. Šitokių ypatumų esama tik mūsų šalyje. Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vyresniojo patarėjo (žvejyba, medžioklė) Vilmanto Graičiūno pateiktais duomenimis, kaimo žmonėms dėl vilkų papjautų ūkinių gyvūnų šiais metais, iki rugsėjo 5-osios, jau išmokėta 92 681,18 Eur žalos atlyginimo. 2022 metais buvo išmokėta 290 570 Eur, 2021-aisiais – 219 872 Eur.
Tokia statistika nieko gero nežada ir tik liūdina gyvulių augintojus. Pasak AM, šiais metais, iki rugsėjo 5 d., jau papjautos 496 avys, 24 ožkos, 30 galvijų, 36 danieliai, 7 dėmėtieji elniai. 2022 metais fiksuoti tokie skaičiai: 1 229 avys, 53 ožkos, 138 galvijai, 5 danieliai, 47 dėmėtieji elniai, 1 asilas; 2021 metais – 1 134 avys, 49 ožkos, 159 galvijai, 5 danieliai.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) skelbia visiškai kitokią informaciją. ŽŪDC duomenimis, iki š. m. rugsėjo 11 d. jau registruoti 352 vilkų išpuoliai, papjauti 1 047 gyvuliai (AM teigia, kad tik 586). 2022 metais įvykdyta 650 išpuolių, paskersti 2 148 gyvuliai (AM statistikoje – 650); 2021 metais – 638 išpuoliai, papjauti 1 947 gyvuliai (AM užregistravusi 1 347).
„Ūkininko patarėjui“ pasidomėjus, kodėl ŽŪDC duomenys yra 2–3 kartus didesni, AM atstovas V. Graičiūnas sakė, kad skaičiai turėtų sutapti. „Visus prašymus dėl žalos atlyginimo gauname mes, gal kur nors statistika ne taip „suvaikščioja“. Gal ne tuo pat metu pateikta, gal negalutiniai duomenys ir pan. Įdomu, iš kur ŽŪDC ima tuos duomenis, iš kur jų gauna papildomai? Savivaldybių komisijos šiuos duomenis kartu su prašymu atlyginti žalą siunčia mums. Ūkiniams gyvūnams vilkų padaryta žala atlyginama tada, kai jie yra sužeidžiami arba papjaunami. Dažniausiai atlyginama už papjautus gyvulius, bet būna atvejų, kai prašyme rašoma, kad po vilkų antpuolio ūkininkas nerado kelių avių.
Žala tokiais atvejais nėra atlyginama ir neįtraukiama į mūsų statistiką. Todėl gali būti skirtumas ir dėl to, kad ūkininkai išregistruoja ir dingusius, į ūkį negrįžusius gyvūnus. Gali atsitikti ir taip, kad vilkų papjauti ar dingę gyvuliai yra tik išregistruojami, bet žmonės dėl žalos atlyginimo nesikreipia dėl to, kad jie suskaičiuoja, jog avies ar ožkos gabenimas utilizuoti į Rietavą atsieis brangiau nei bus gauta žalos atlyginimo“, – samprotavo V. Graičiūnas.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė ŪP teigė, kad šie skaičiai tikrai iškalbingi ir žala kasmet didėja. „Noriu atkreipti dėmesį, kad gyvulių pjovimų paprastai padaugėja rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, todėl vilkų padaryta žala šiemet dar stipriai didės“, – sakė G. Kisielienė.
Kodėl Lietuva neatsižvelgia į ES direktyvą?
LAAA vadovė taip pat pasidalino ir neseniai gauta informacija iš Prancūzijos. „Tokioje didelėje ir kalnuotoje Prancūzijoje praėjusiais metais buvo daugiau nei 1 000 vilkų, – pasakojo G. Kisielienė, – kai tuo pačiu metu pas mus, tankiai apgyvendintoje Lietuvos teritorijoje, yra suskaičiuotos mažiausiai 87 vilkų šeimos. 87 šeimos – tai 87 × 8 = 696 vilkai iki vados, įskaitant vienišius. Po vados bus 87 × (8 + 3,25) = 978 vilkai. Tai šiais metais, tikėtina, bus per 1 000 vilkų! Pas mus, Lietuvoje! Vadovaujantis patvirtintu Vilko apsaugos planu, mūsų šalyje buvo numatyta išlaikyti vilkų 32–62 šeimų ribose. Cituoju šitą planą: „36.4. jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose“.
Pašnekovė dar pastebėjo, jog kai koks nors žmogus nusižengia kuriam nors teisės aktui, jį baudžia. O čia valstybė pati sau pasirašo aktą, jo taisyklių nesilaiko ir viskas okey. Vilkai tapo nebekontroliuojami, juos jau reikia valdyti, o ne saugoti.
G. Kisielienė pateikė ir Švedijos pavyzdį. Šios šalies vyriausybė paprašė Valstybinės aplinkos apsaugos agentūros persvarstyti sumedžioti galimų vilkų skaičių. Agentūra anksčiau teigė, kad vilkų skaičius turėtų išlikti apie 300, kad būtų išvengta giminystės. Tačiau Švedijos parlamentas pasisakė už tai, kad vilkų populiacija būtų sumažinta iki 170. Tai mažiausias skaičius, kokio galima siekti nepažeidžiant ES rūšių ir buveinių direktyvos taisyklių. Ir tai yra Švedija, kurios teritorija dvigubai didesnė nei Lietuvos ir ne taip tankiai apgyvendinta!
„Nesuprantama, kodėl pas mus veisiami vilkai, žala nuolat auga ir didėja, kas iš to turi naudos? Nuolat gaunu pranešimus ir nusiskundimus, kad puolami gyvuliai, ne visos komisijos linkusios padėti, seniūnijos – taip pat. Žmogus jaučiasi kaltas, kad jo gyvulius užpuolė vilkai, jog reikės prašyti komisijos atvykti, trukdyti valdininkus ir t. t. Mano manymu, kaip tik turi būti atvirkštinė reakcija, žmogui reikia padėti susigaudyti, užpildyti reikiamus dokumentus, padėti apskaičiuoti kompensaciją, pakonsultuoti. Juk tokiu atveju ūkininkas būna šoko būsenoje, ypač kai pamato išskerstus gyvulius, kuriais rūpinosi. Paskui ir gaišenas dar reikia sutvarkyti, nurašyti ir t. t.“, – teigė LAAA vadovė.
Gyvūnų gerovės skelbėjai – akli?
Šįkart D. Pundziaus ūkyje atsitiko taip, kad viena ėriavedė neteko dviejų savaičių savo ėriuko, o kitas mažylis liko be mamos. Todėl G. Kisielienė teigė, kad tokiu atveju svarbus yra ir žmogiškasis faktorius.
„Be mamų likę ėriukai skursta, kaip pavasarį atsitiko Anykščių r. ūkininko Justino Grybo avių bandoje. Dabar baisu žiūrėti į nuotraukas – motina negyva, du ėriukai šalia, jie ragina motiną atsistoti... Ir ką mažyliams daryti? Motinos nėra, pieno nėra, todėl skursta. Kas iš jų išaugs – ūkininkui nei produkcijos, nei pajamų. Bet, greičiausiai, jie neišgyveno. Deja, tokios žalos, kai vaikai lieka be motinos, Lietuvoje niekas nekompensuoja“, – kalbėjo LAAA vadovė. Ji stebėjosi, kokiuose krūmuose išsislapsto gyvūnų gerovės propaguotojai, visi vilkų, šunų, kačiukų mylėtojai. „Šuniukų, kačiukų jiems gaila, o jau avių – niekada. Ar jos sudraskytos gabalais, ar gyvas vilkai ėda – negaila tada. Man tikrai keistai atrodo tokie stereotipai, ypač miestiečių“, – piktinosi G. Kisielienė.
Matyt, ne be reikalo, pašnekovės manymu, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino visas organizacijas iki rugsėjo 22-osios atsiųsti savo pasiūlymus dėl vilkų populiacijos. Galbūt jau planuoja keisti šių žvėrių statusą – gal vilkai taps nebe saugomi, o valdomi ar kontroliuojami?
Autoriaus nuotraukos
Titulinėje nuotr. – Ūkininko Dariaus Pundziaus žmona Lina stebėjosi, kaip vilkai galėjo patekti į elektriniu piemeniu aptvertą sodą, kuriame ganėsi avys.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.