Vilkų eksportas. Patirties mainai ir bendradarbiavimas tobulinant pilkių populiacijos valdymą Baltijos šalyse

Kaip sekasi išnaudoti limitus Lietuvoje ir Latvijoje?

Vasario 28 d. Varėnos rajone buvo sumedžiotas paskutinis pagal limitą skirtas vilkas Lietuvoje iš Aplinkos ministerijos (AM) sudaryto 282 pilkių sąrašo.

Gruodį daugiau negu tris kartus kritęs medžioklės intensyvumas pradėjo kelti abejonių dėl limito įvykdymo. Sausio pradžioje buvo pranešta apie 217 vilkų sumedžiojimą.  Vilkų populiacijos mažinimo rėmėjai nurodo, kad pradžioje sumedžiojami neatsargūs vilkai, kur jų išties yra daug. Be to, praktiškai visi pilkasermėgiai sumedžioti nesant sniego. Prisnigus plėšrūnų medžioklė, kaip ir apskaita, pasidaro gerokai lengvesnė. Apskaita pagal pėdsakus be sniego išvis neįmanoma.

Kaimyninėje Latvijoje vilkų limitas buvo išnaudotas itin sparčiai. Iš leistų sumedžioti 280 plėšrūnų gruodžio pradžioje buvo sumedžiota jau 270. Pagal nustatytą procedūrą, Valstybinė miškų tarnyba, Latvijoje atsakinga už medžioklės priežiūrą ir koordinavimą, pareikalavo nuo šiol apie vilkų medžioklę pranešti iš anksto. Tai reikia padaryti siekiant neperžengti limito. Dar 7 vilkai krito iki gruodžio vidurio. Pirmą sausio savaitę dar buvo galima gauti tris leidimus.

Latvijoje vilkų limitas per mažas

Lietuvos gamtosaugos specialistai taip pat įsitikinę, kad Latvijoje vilkų populiacija yra didesnė, nei oficialiai pripažįstama, o jos apskaitos ir valdymo metodai ne be trūkumų.

„Latvijos specialistai pranešė, kad pernai pavasarį šalyje buvo apie 1 300 vilkų. Tai reiškia, kad prieš medžioklės sezono pradžią, įskaitant natūralų kasmetinį prieaugį, jų galėtų būti apie 1 600. Skaičiuojant pagal švedų metodiką, 1 600 : (8 + 3,25), kur 8 yra vidutinis individų skaičius šeimoje, o 3,25 – vidutinis prieaugis, išeina, kad Latvijoje gyvena apie 142 vilkų šeimynos. Pagal šį skaičiavimo metodą, taikomą ir Lietuvoje, esant tokiam šeimų skaičiui sumedžiojimo limitas turėtų siekti 461 individą“, – nurodė gamtosaugos aktyvistas Žydrūnas Juozapavičius.

Kasmet Latvijoje nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas yra mažesnis už prognozuojamą prieaugį. Išeina, kad kiekvienais metais vilkų populiacija Latvijoje paauga kone 200 individų. „Negalėdami surasti sau tinkamų, pakankamai plačių teritorijų, vilkai migruoja. Mūsų mokslininkų tyrimai tai ir parodo: Lietuvoje pastebimas rimtas plėšrūnų antplūdis iš Latvijos. Toliau jiems nėra per daug kur veržtis ir nauji būriai migruos atgal į Latviją. Numatoma, kad netolimoje ateityje plėšrūnų kovos dėl teritorijų suintensyvės, kaip tai kartą jau yra nutikę Jeloustou­no nacionaliniame parke JAV“, – pabrėžė Ž. Juozapavičius.

Kad vilkai iš Latvijos migruoja į Lietuvą, aiškiai įrodo jau ketverius metus iš eilės atliekamas vilkų audinių tyrimas. „Žinodami vietas, kur sumedžioti vilkai, žemėlapyje galime matyti, kur šie imigrantai labiausiai susitelkę. Tuo remdamiesi darome išvadą, kad vilkų srautas iš Latvijos Šiaurės rytų Lietuvoje yra gana intensyvus. Toliau jie plinta pietų kryptimi“, – tokią išvadą pernai pateikė vilkų tyrimo Lietuvoje vadovė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.

Tyrimo santraukoje mokslininkė nurodė, kad pirmieji sumedžiotų vilkų raumenų mėginiai buvo pradėti rinkti dar nuo 2014–2015 metų medžioklės sezono. Šiandien iš viso jau turime net 902 sumedžiotų vilkų individus, ištirtus genetiškai. Iš 2021–2022 metų medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų genetiškai buvo ištirti 186 individai. Turimi kelerių metų genetiniai tyrimai atskleidžia vis stiprėjantį poravimąsi tarp negiminingų individų ir populiacijos genetinės būklės gerėjimą. Taip pat matyti mažėjanti genetinė diferenciacija tarp regionų. Tai aiškiai rodo stiprų genų srautų poveikį, mažinantį genetinę diferenciaciją tarp regionų. Labiausiai išryškėjo genų srauto „koridorius“, prasidedantis Šiaurės rytų Lietuvoje ties Latvijos siena, krypstantis žemyn Kauno, Marijampolės kryptimi.

Įdomu, kad šis santykinai aukštesnės genetinės įvairovės „koridorius“ geografiškai sutampa ir su retų genų formų nešėjų geografiniu išsidėstymu. Tikėtina, kad Lietuvos upės nėra reikšmingi barjerai vilkų genų srautui, tačiau antropologinės kliūtys gali turėti arba turi reikšmingos įtakos genų srauto pobūdžiui ir krypčiai bei gali daryti įtaką populiacijos genetinei struktūrai Lietuvoje.

Kaip pasikeitė supratimas apie populiaciją Lietuvoje, pradėjus tyrimus?

Anksčiau Lietuvoje vilkų medžioklė buvo priklausoma nuo visuomenės spaudimo ir valdininkų noro rasti kompromisą tarp medžiotojų, ūkininkų ir gamtosaugos srities atstovų interesų. Paprastai būdavo žaidžiama į vienus vartus, nes moksliškai pagrįstų duomenų apie vilkų populiaciją nebuvo ir vienintelis leitmotyvas buvo Vilkų apsaugos planas (VAP). Jis paremtas švedų apskaitos metodais ir nustato, kad Lietuvoje gali gyventi nuo 32 iki 62 vilkų šeimų. Patvirtinus, kad egzistuoja daugiau nei 62 šeimos, kasmet sumedžiojimo limitas turi būti lygus prognozuojamam prieaugiui ar didesnis.

Prieš 8 metus Lietuvoje sumedžiota 30 vilkų, po to trejus metus – po 60 individų. VAP reikalauja atlikti pėdsakų apskaitą sniege ir, jei tai neįmanoma, vadovaujantis šiuo dokumentu nustatomas ankstesniais metais taikytas limitas. Kitų atskaitos taškų Lietuvoje tuomet nebuvo.

Diskusijos apie vilkų populiacijos valdymą vyko visą laiką. Ūkininkams spaudžiant 2018–2019 metų sezonu leista sumedžioti 100 vilkų ir beveik visi plėšrūnai pateko į mokslininkų rankas, nes tais metais pirmą kartą buvo paskelbtas konkursas dėl teisės atlikti vilkų DNR tyrimą. Tokią galimybę gavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, vadovaujami dr. R. Špinkytės-Bačkaitienės.

Remiantis pirmo tyrimo rezultatais, kitais metais leista sumedžioti 120 gyvūnų. Ir vėl visi buvo ištirti. Kasmet Lietuvos tyrėjų supratimas apie realią situaciją keitėsi. 2020–2021 metų sezoną sumedžioti 175 vilkai, paskesniais – 190. Po visų šių mėginių tyrimų pernai mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje yra mažiausiai – šį žodį reikia pabrėžti – 87 vilkų šeimos, ir šį sezoną šalyje nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas buvo dviem egzemplioriais didesnis nei Latvijoje. Kokių rezultatų duos šis audinių tyrimas? Dar reikėtų pridurti, kad Lietuvoje vilkų limitas taip pat pildomas gana sparčiai. Gruodžio viduryje iš 282 buvo sumedžioti 182 egzemplioriai.

Kaip Lietuvoje tiriami ir skaičiuojami vilkai?

Lietuvos mokslininkai jau ketverius metus vykdo sumedžiotų vilkų audinių genetinį tyrimą. Kasmet, maždaug vasaros pabaigoje, paskelbiama tyrimo santrauka.

Darbo tikslas – kasmet atlikti medžioklės sezonu Lietuvoje sumedžiotų vilkų amžiaus nustatymo, genetinius ir produktyvumo tyrimus, siekiant įvertinti populiacijos dydį, šeimų skaičių, t. y. nustatyti, ar populiacijos naudojimas netrukdo pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-892 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinta sumedžiotų vilko mėginių paėmimo, saugojimo, perdavimo tyrimui ir grąžinimo instrukcija. Medžiotojas, sumedžiojęs vilką, turi paimti sumedžioto vilko mėginius ir tinkamai laikyti, kol Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas priims mėginius.

Kiekvienais metais skelbiamas šių tyrimų konkursas. Praėjusių metų pabaigoje, kaip buvo galima ir prognozuoti, šį konkursą laimėjo mokslininkų ir profesionalų komanda, jau nuo pačių pradžių – nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono – vykdanti šį darbą: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai. Tyrėjų komandai vadovauja dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Kokias sumedžioto vilko dalis reikia išsaugoti?

1) Medžiotojas, prieš pradėdamas sumedžioto vilko dorojimą arba prieš išvykdamas iš medžioklės plotų vieneto, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja AAD (Medžioklės taisyklių 28.5 papunktis).

2) Medžiotojas per 12 valandų pateikia informaciją elektronine forma į www.biomon.lt (Medžioklės taisyklių 28.4 papunktis).

3) Medžiotojas paima ir išsaugo mėginius tyrimams (Medžioklės taisyklių 9 priedas):

a. apytikriai 3 × 3 cm raumens gabalėlį,

b. iltinį dantį iš apatinio žandikaulio (išimamas trofėjaus paruošimo metu),

c. gimdą (jei sumedžiota patelė).

 Pirmą kartą mūsų mokslininkai vilkų audinius tyrė 2019 m., tąsyk gauti 36 patelių ir 63 patinų mėginiai. Rezultatas – kitąmet leista sumedžioti 120 vilkų. Po šio sezono mokslininkai gaus daugiau nei 200 gyvūnų mėginių, galbūt visus 282. Ką atskleis tyrimas? Koks šeimų skaičius bus nustatytas?

Galbūt ir Lietuvoje vilkų limitas vis dar tebėra per mažas?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 39, 2023 m. balandžio 6 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Žurnalas „Medžioklė“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.