Vilniaus krašto meduolininkų šventė Šilėnuose tampa tradicija

Festivalis įsikūrė autentiškoje, bruku grįstoje kaimo aikštėje, greta medinės, kitąmet net 300 metų sukaktį minėsiančios Šilėnų bažnyčos.   

Regina Žemaitienė,  festivalio sumanytoja, asociacijos “Džiaugsmo dirbtuvės” įkūrėja, šiuo, jau antrąjį kartą organizuojamu renginiu,  siekia pakeisti daugeliui įprastą įsivaizdavimą, jog meduolis valgomas tik per Kalėdas, nors išties abu jie, meduolis ir Kalėdos,  turi itin glaudų ryšį. Mat meduolis mūsų kraštuose būdavo kepamas šaltuoju metu, o pačiais seniausiais laikais per Kalėdas jis atstojo mums dabar pažįstamą plotkelę. Neveltui R. Žemaitienė festivalio metu itin pabrėžė, jog meduolis ir šiandien turėtų būti valgomas jį laužiant kaip kalėdaitį, šitaip dalinantis savo širdies šiluma su kitu. Dar svarbu ir tai, kad meduolio sudėtyje esantis medus veikia kaip konservantas, todėl meduoliai ypač tinka Kalėdų eglutės puošmenoms.

Meduolis - tai bene vienintelis gardėsis visame pasaulyje, kuris mažai tepakitęs atkeliavo iki šių dienų. Iš miltų ir medaus žmonės kepė meduolius jau prieš tūkstančius metų, o štai egzotiškais, iš svetimų kraštų atgabentais prieskoniais,  kaip cinamonas, gvazdikėlis, pipiras, muskatas, brangiausias šafranas ir kiti, Europoje meduolius imta skaninti viduramžiais. Lietuvoje meduoliai ypač išpopuliarėjo tarpukariu ir iki šių dienų neapleidžia savo kaip tikrojo lietuviško gardėsio pozicijos.

Kas gi tie žmonės, kurie šiandien kepa meduolius? Visų pirma tai tradicijų puoselėtojai ir žinovai, kurie iš meilės savo kraštui ir istorijai mėgsta tyrinėti archyvinius raštus bei atkurti senovinius receptus ar formas. Dar kiti šį amatą paveldėjo iš savo šeimos, kurioje meduolių tešlą minko jau ketvirtoji kepėjų karta. Taip pat nemenkas skaičius žmonių meduolių kepimą, o kartu ir savo pašaukimą yra atradę per karantiną ar baigę profesinę karjerą ir dabar darantys tai, kas miela širdžiai. Ir pagaliau meduolių kepėjų gretos gerokai pasipildė technologijų pažangos dėka, atsiradus konditeriniams spausdintuvams. Meduolis taip pat yra ir puiki priemonė meninei saviraiškai,  ir tikrai nesuklysim sakydami, jog kiekvienas meduolis yra ir meno kūrinys. “Meduolio festivalio” lankytojai turėjo unikalią galimybę įsigyti ir pamatyti  bene visus meduolių gaminimo bei dekoravimo būdus nuo seniausio iki moderniausio: figūriniai, reljefiniai, išgauti specialiose medinėse ar vaškinėse formose, dekoruoti baltu ar spalvotu glajumi, ažūriniai, ant kurių perkelti audimo raštai, užpiltiniai, nutapyti teptuku tarsi paveikslas bei atspausdinti minėtu konditeriniu spausdintuvu. Pastarąjį būdą yra itin pamėgę verslo atstovai, kadangi šiuo ant meduolio galima perkelti bet kokį skaitmeninį vaizdą.

Meduoliais užsigardinę, Neries regioninio parko žygtakiu prasiėję, edukacijomis praturtėję lankytojai dar grožėjosi ir nuotaikingu koncertu.  Jei negalėjote atvykti, kitąmet būtinai išsiruoškite į Šilėnus, vienintelę tokią meduolio pagerbimo šventę Lietuvoje.

Organizatorių informacija