Kaunas +7,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 11 Geg 2026
Kaunas +7,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 11 Geg 2026




Vilniaus paukščių tyrimas: sužinokite, kiek rūšių gyvena mieste

2026/04/10


Padidink tekstą

Nors gali atrodyti, kad miestas nėra tinkama vieta laukinei gyvūnijai, Vilnius pasižymi gana didele paukščių įvairove. Tai patvirtino pirmą kartą atliktas paukščių tyrimas. Ar žinote, kokie paukščiai gyvena Vilniuje? Kiek rūšių galėtumėte išvardinti? Tyrimas atskleidė, kad jų net 81, o didžioji dalis – miško ir želdynų paukščiai.

Paukščių indeksas

Ankstyvą pavasario rytą mieste girdėti ne tik pirmųjų automobilių ar šiukšliavežių garsai. Nuo aušros pasigirsta ir paukščių giesmės. Verta atsikelti anksčiau ir jų pasiklausyti – jos skambės iki birželio vidurio, kol paukščiai aktyviai peri ir augina jauniklius. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama projektą „LIFE GreenMe5“, pirmą kartą įvertino, kiek ir kokių paukščių gyvena Vilniuje.

„Europos miestuose įprasta turėti paukščių indeksus – rodiklį, kuris parodo bendras tendencijas: kokios rūšys gausėja, o kurių populiacijos mažėja“, – pasakojo ornitologas Gintaras Riauba.
Pasak jo, Vilnius žengia tuo pačiu keliu – pirmą kartą atliktas miesto paukščių tyrimas, kurį įgyvendino Lietuvos ornitologų draugija. Ornitologas pabrėžė, kad svarbus ne vienkartinis tyrimas, o nuolatinė stebėsena, leidžianti stebėti pokyčius. Tik tokiu atveju paukščių gausos vertinimas tampa ilgalaikiu monitoringu.

„Mūsų paukščius suskaičiuoti paskatino dalyvavimas Žaliųjų miestų susitarime – tai įsipareigojimas kurti geresnę gyvenimo kokybę per ambicingus aplinkosaugos tikslus ir tvarumo iniciatyvas. Paukščiai yra ne tik svarbi miesto ekosistemos dalis, bet ir vieni geriausių jos sveikatos indikatorių. Jų populiacijų tyrimai tiesiogiai siejasi su bendru biologinės įvairovės vertinimu, nes paukščiai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, kurie vėliau paveikia ir kitas rūšis.

Džiaugiamės, kad turėjome progą pirmą kartą atlikti šį tyrimą. Neabejoju, kad jis padės pagrindus nuolatinei stebėsenai ir ja paremtiems sprendimams“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovas Anton Nikitin.

Dauguma – miškų ir krūmynų paukščiai

Paukščiai buvo stebimi skirtingose urbanizuotose Vilniaus teritorijose, siekiant aprėpti įvairų kraštovaizdį – gyvenamuosius rajonus, miesto centrą, teritorijas prie parkų ir miškų. Išsamus tyrimas parodė, kad miestas, nors ir labai urbanizuotas bei suskaidytas, vis tiek yra svarbi buveinė paukščiams – čia rasta net 81 rūšis.
G. Riauba pastebi, kad Vilniuje vyrauja miško ir krūmynų paukščiai. Čia atvirų erdvių nedaug, todėl pievų paukščių mažiau, tačiau pastebėtos griežlė bei kurapka – šalyje sparčiai nykstančios rūšys dėl pievų naikinimo ir intensyvios žemdirbystės.

Verkių miškuose užfiksuota reta mažoji musinukė, gyvenanti brandžiuose miškuose, taip pat meletos ir geniai. „Tai rodo, kad miškai, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla, yra puiki vieta šiems paukščiams gyventi“, – pažymėjo G. Riauba.

Didžiausia paukščių įvairovė – Pilaitėje

Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp miesto rajonų: didžiausia paukščių rūšių įvairovė – net 48 rūšys – užfiksuota Pilaitėje.

„Šį rajoną daugelis sieja su daugiabučiais, tačiau tai miesto pakraštys, kuriame dar yra plėtros nepaliestų teritorijų su krūmynais ir atviromis pievomis. Ten nevykdoma jokia veikla, todėl tai puiki vieta paukščiams“, – aiškino ornitologas.

Nemažai rūšių aptikta ir rajonuose, besiribojančiuose su miškais – Santariškėse ir Antakalnyje, taip pat senuose rajonuose, pavyzdžiui, Žvėryne. Želdynų gausa, Vingio parkas ir Neris lemia, kad šis rajonas itin patrauklus paukščiams. Mažiausiai rūšių aptikta tankiai užstatytuose Senamiestyje ir Šnipiškėse.

Aptikta retų rūšių

Nors daugelyje rajonų dominuoja miestui būdingos rūšys – pilkoji varna, didžioji zylė, varnėnas ar juodasis čiurlys – tyrimas atskleidė ir retų, specifinių buveinių reikalaujančių paukščių, ypač Pilaitėje, Paneriuose ir Žirmūnuose.

Apskaitų metu aptiktos ir ES mastu saugomos rūšys: griežlė, mažoji musinukė, raiboji devynbalsė, lygutė, nendrinė lingė.

„Kad išlaikytume šią rūšių įvairovę, turime saugoti miesto miškus, kuo gausiau želdinti. Labai tinkamas sprendimas – sodinti krūmų juostas prie gatvių, parinkti skirtingas augalų rūšis, sodinti ir uogas vedančius krūmus, išsaugoti gyvatvorėse išaugusius savaiminius medelius“, – kas pagerintų sąlygas paukščiams mieste vardijo ornitologas Gintaras Riauba.

Tai rodo, kad net ir urbanizuotoje aplinkoje miestas gali būti svarbi buveinė tiek įprastoms, tiek retoms paukščių rūšims. Susipažinkite su  Vilniaus paukščių tyrimo ataskaita.

 

Vilniaus miesto savivaldybės informacija

Dalintis
2026/05/11

Pieno produktų rezervas: gelbėjimo ratas sektoriui?

Pieno sektoriui neišbrendant iš krizės, raginama sukurti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Ši ir kitos priemonės minimos Lietuvos socialdemokratų partij...
2026/05/11

Žemės ūkio paskirties žemė: ką svarbu žinoti apie paskirties keitimo galimybes

Įsigyjant ar valdant žemės ūkio paskirties žemę svarbu žinoti, kad jos naudojimui taikomos aiškios taisyklės. Praktikoje vienas dažniausių klausimų būna dėl galimybės keisti šios žemės paskirtį ir naudoti ją kitai veiklai. Nacionalin...
2026/05/11

„Norvelita“ pernai pasitraukė iš Ukrainos, tikisi toliau dirbti pelningai

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupė „Norvelita“, pernai uždirbusi 11,5 mln. eurų grynojo pelno, galutinai pasitraukė iš Ukrainos pardavusi nuomotas gamybos patalpas.
2026/05/10

Ar tikrai tuoj neliks miškų?

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą p...
2026/05/10

Limuzinų augintojas: reikalavimų kartelė – aukščiausia, bet išmokos – mažiausios

Kelmės r. Ūpainių k. ūkininkas Vytautas Barkauskas pirmuosius limuzinus įsigijo prieš tris dešimtmečius. Tuomet iš Vokietijos buvo įvežta dešimt telyčių ir bulius reproduktorius. Patyręs limuzinų augintojas nuo „Ū...
2026/05/10

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

„Tankiai užstatytuose miestų centruose apkrova gruntui gali siekti 5–20 tonų vienam kvadratiniam metrui. Vadinasi, vieno kvadratinio kilometro miesto apkrova gali siekti iki 20 mln. tonų, o kai kuriuose didmiesčiuose bendra urbanistinė...
2026/05/10

Atnaujintas paraiškų teikimo grafikas: rudenį startuos papildomi kvietimai investicijoms į valdas

Pasikeitė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinių priemonių paraiškų priėmimo tvarkaraštis. Svarbiausia naujiena ūkininkams – šių metų pabaigoje numatyti du papildomi ...
2026/05/10

Per savaitę ES šalyse dyzelino ir benzino kainos pakilo

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė benzino kaina per savaitę padidėjo 1,1 proc., o dyzelino kaina kilo 0,1 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino ...