VIP ūkyje atokvėpis labai trumpas

Širvintų r., Jauniūnų kaime „Vasaros ir pievų“ (VIP) ūkį kurianti dr. Ingrida Verbylienė kasmet žingsnis po žingsnio savo beveik 2 ha sodyboje per pievas, sodą, daržą, šiltnamius artėja prie svajonės – turėti uždaro ciklo ūkį. Maždaug pusantro mėnesio pailsėjusi žiemą, ji jau vasarį pradėjo sezoną.

Nijolė BARONIENĖ

Tūkstančiai sekėjų

Užsukus į agronomiją baigusios mokslų daktarės I. Verbylienės feisbuko paskyrą akivaizdu, kad jos studijos perniek nenuėjo. Ingrida konsultuoja augalų auginimo klausimais, turi medelyną, beveik septyni tūkstančiai jos sekėjų žino, kad ši energinga moteris visą sezoną prekiauja daržovių krepšeliais.

Jos ūkyje galima įsigyti medaus, uogie­nių, hidrolatų, sirupų. O kad VIP ūkio gėrybių kraitelė visada būtų pilna, kad joje netrūktų nei įprastų, nei egzotinių daržo ar prieskoninių augalų, Ingrida stengiasi, kad jau nuo ankstyvo pavasario ant palangių augtų įvairiausi daigai.

Siekia įvairovės

 „Sezonas prasideda nuo pavasarinių daigų auginimo, jų sėjos namuose, šiltnamyje ir lauke. Visada pasirūpinu, kad turėčiau kuo įvairesnių pavasarinių daržovių, žalumynų, prieskoninių augalų, – sakė pašnekovė. – Kitas etapas – daržovių ir levandų daigų pardavimas, ankstyvieji žalumynų krepšeliai, vasarinės bei rudeninės daržovės, vaisiai, uogos, vaistažolės, rožių žiedai, medetkos, hidrolatai, žolelių džiovinimas ir užaugintos produkcijos šaldymas, uogienių virimas.“

Po šalnų Ingridos namai ima kvepėti, nes prasideda skanių kalėdinių dovanų ruošimo metas. Po Naujųjų metų – trumpas atokvėpis.

„Vasarį ratas apsisuka ir vėl pirma sėjos diena. Kovui įpusėjus jau gražiai auga žem­uogės, citrinžolės, salotiniai svogūnai. Nuo vasario 10 dienos sėju saldžiąsias ir aštriąsias paprikas, lapkotinius ir lapinius salierus, petražoles, baklažanus. Kovo viduryje prasideda pagrindinė augalų daigams sėja, – darbus vardijo Ingrida. – Sėju pomidorus, dumplainius, saulės uogas, daugiametes ir vienmetes gėles, prieskoninius augalus, levandas. Taip pat per 100 veislių ir hibridų pomidorų. Dalį jų daigų parduodu, o apie 800 pasodinu ūkyje.“

Ilgas sąrašas

Pomidorus labai mėgsta gausi agronomės šeima, iš jų ji gamina gurmaniškus dalykus – nuo pastų iki pastilių. Todėl VIP ūkyje auginamos veislės įvairaus ankstyvumo ir skirtingo augumo. Ingrida pati mieliau renkasi avietinius ir širdies formos pomidorus, todėl jų augina daugiausia.

„Priklausomai nuo oro sąlygų, kovo viduryje ar pabaigoje jau galima sėti ankstyvąsias daržoves ir žalumynus šiltnamiuose, o ir dalis paaugusių daigų persikrausto gyventi ten. Balandžio viduryje sėju skirtingų veislių ir hibridinius agurkus, cukinijas, patisonus, moliūgus, melionus, arbūzus bei kopūstinius augalus – lapinius, žiedinius kopūstus ir brokolius“, – ilgą sąrašą vardijo pašnekovė. Daigus lauke ji sodina praėjus šalnų pavojui arba pagal fenologinį kalendorių – pražydus alyvoms.

Pamėgo dumplūnes

I. Verbylienė kasmet randa augalų, kurie nėra įprasti mūsų stalui, bet, pasak jos, verti dėmesio savo maistine sudėtimi. „Dumplūnes beveik visi žinome iš močiučių gėlių darželių, kur augdavo augalai, kurie vėlų rudenį numesdavo lapus ir ant stiebų likdavo tik raudoni burbulai. Jie būdavo skinami ir sudžiovinti stovėdavo ant stalo vazose iki pavasario – tai paprastoji dumplūnė (Physalis alkekengi). Viduje būdavo uoga, labai maža ir neskani. Šias dumplūnes auginu, kaip ir peruvines (P. peruviana), kurių uogos labai skanios, tik jų būna nedaug. Taip pat reikia pasirinkti ankstyvas peruvinių dumplūnių veisles, nes dažnai parduodamos sėklos augalų, kurie Lietuvoje nespėja sunokinti uogų“, – dalijosi patirtimi agronomė.

Ingrida pastebėjo, kad žmonės dažnai painioja peruvines dumplūnes su filadelfinėmis, nes žodis dumplūnė jiems asocijuojasi tik su tais vaisiais pūslėse, kurie dedami ant tortų.

Dygsta nesėtos

Kartą moteris užsuko į nedidelę sėklų parduotuvėlę Kaune ir nusipirko keletą skirtingų dumplūnių veislių. Pirmais metais dumplūnes ji augino šiltnamyje ir nusivylė, nes išaugę dideli krūmai užgožė pomidorus, augo į visas puses, šakos driekėsi ir pažeme, lipo ant kitų augalų. Kai sunoko vaisiai, jų skonis buvo neįprastas ir neskanus.

„Ragavau vaisius šviežius, nes tuo metu dar nežinojau, ką iš jų galima pagaminti. Kitais metais dumplūnės jau sėjosi pačios, kaip piktžolės. Kur tik buvo nukritęs supuvęs ar geras vaisius, ten dygo nauji augalai. Dygstančius naikindavau ir palikdavau po kelis krūmus tik dėl įvairovės“, – pasakojo pašnekovė.

Kelerius metus ji augino visokių: tamsiai žalių, šviesiai žalių, gelsvų, šviesiai violetinių, tamsiai violetinių dumplūnių. „Dabar šie augalai patys kryžminasi tarpusavyje ir atsiranda naujų formų, ne tik apvalių, bet ir pailgų ar kūgio formos. Spalvinė vaisių gama irgi įvairiausia: gali būti žali violetiniu vidumi arba violetinė tik odelė, o vidus žalias, – stebėjosi gamtos kūryba agronomė. – Pradėjus domėtis dumplūnėmis, atsirado ir žmonių, žinančių, kas tai per augalas, ir tokių, kurie labai stebėjosi, kad jis auga Lietuvoje, nes tai iš Meksikos kilęs šiltų kraštų augalas.“

Tinka ir uogienėms

Nutiko taip, kad dumplūnėmis labiausiai susidomėjo meksikietiško maisto restoranai, kurie jas naudoja patiekalų ir padažų gamyboje. Salsa verde – taip vadinasi padažas, pagamintas iš dumplūnių vaisių. Ingrida ir pati ieškojo, ką galima pagaminti iš šių uogų.

„Gaminu uogienes su dumplūnėmis ir apelsinais, agrastais, darau dumplūnių vaisių cukatus, šviežių vaisių dedu į sriubas, troškinius, o džiovintus užpilu aliejumi su prieskoninėmis žolelėmis, – dalijosi atradimais agronomė. – Bičiuliai menininkai iš ūkio dumplūnių korėtų pūslių daro papuošalus. Švieži vaisiai irgi valgomi, tačiau ne visiems priimtinas jų specifinis skonis, nors vis daugiau atsiranda žmonių, kuriems jis patinka.“

Ilga vegetacija

Dumplūnes, pasak agronomės, auginti nesunku. Jų nepuola ligos, nereikia genėti ar rišti, tačiau tai ilgos vegetacijos augalas ir derliaus laukti tenka ilgokai. „Pirmi vaisiai nuo daigais auginamų augalų skinami liepos 20–25 d., o sėklas sėjant tiesiai į dirvą – rugpjūčio 10–15 d., todėl rekomenduoju augalus užsiauginti sėjant sėklas anksčiau, maždaug kovo viduryje. Sėju į didesnius indelius, vėliau išpikuoju po vieną, – sakė pašnekovė. – Augalai gana greitai auga, todėl jiems reikia daugiau vietos ir persodinant į dirvą būtina palikti tarp jų maždaug 40–50 cm tarpus. Vaisiai skinami kas 3–5 dienas, kai užpildo pūslės ertmę. Svarbu neleisti pernokti, nes sutrūkinėja, blogai laikosi, kai kurie nukrinta nuo krūmo.“

Nepernokusius vaisius VIP ūkio įkūrėja pataria laikyti dėžėse 3–4 savaites. Kas savaitę perrinkti, nes skinant pasitaiko, sutrūkusių, įpuvusių vaisių, kurie pūdo šalia esančius, o per apvalkalą nesimato, kad jie pūva. Paskutiniai nuskinti dumplūnių vaisiai išsilaiko iki Naujųjų metų.

Ingridos Verbylienės nuotraukos

2021-03-26