Virtualiai – durpžemis, realiai – smėlėta kalva?

Liejosi pasipiktinimai

ŪP ne kartą rašė, kaip dar Kęstučio Navicko ministravimo laikais ne vienas ūkininkas susidūrė su durpžemių identifikavimo kuriozais – dirbamuose laukuose buvo nustatyti durpynai, o realybėje neretai vaizdas buvo kitoks, pavyzdžiui, smėlynų kalva. Ūkininkai patys turėjo įrodinėti, kad jų žemėje nėra durpžemių, reikėjo kasti dirvožemį, matuoti gylį, fotografuoti ir t. t.

Žemdirbiai liejo daug pasipiktinimo ir emocijų dėl durpžemių žemėlapio, kurį dėliojo VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Durpžemių duomenys buvo tikslinami, o po tokių veiksmų durpžemių plotai traukėsi – nuo 425 242 ha 2024 m. sausį iki 398 720 ha 2025-ųjų pradžioje. Šiemet durpžemių dar sumažėjo – ŽŪDC pateiktais duomenimis, 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinyje Dirv_DR10LT nustatytas durpžemių plotas mūsų šalyje sudaro 376 667 ha. Beveik 140 tūkst. ha durpžemių fiksuota dirbamos žemės teritorijose.

Atskirai vertinant 2026 m. deklaruotus laukus, už kuriuos pareiškėjai prašo tiesioginių išmokų, į juos patenka 122 805 ha durpžemių. Taigi, plotas visai nemažas.

Patyrė šoką

Ūkininkų skundai dėl anksčiau ar dabar visai netikėtai jų dirbamuose laukuose aptiktų durpžemių netyla iki šiol. Mat durpžemių identifikavimas žemdirbiams svarbus tuo, kad juos nustačius ūkio valdose, „įsijungia“ GAAB 2 standarto reikalavimai ir draudimai – šlapynių ir durpžemių plotų negalima arti (leidžiamas neariamasis žemės dirbimas), deginti, sausinti ir ten įrenginėti naujų drenažo sistemų. Esamas drenažo sistemas galima remontuoti ar rekonstruoti, jeigu dėl to nepablogėja durpžemio ar šlapynės aplinkosauginė būklė. Pakenkimu laikomas plotų, kuriuose vyrauja vandens danga, nusausinimas, išskyrus atvejus, kai įrengiamas reguliuojamas drenažo režimas.

ŪP savo problemą dėl durpžemių išklojęs vieno rajono javų augintojas (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi) pasakojo, kad šiemet po pasėlių deklaravimo sužinojo, jog tam tikruose jo deklaruotuose plotuose yra nustatyti durpynai. Jis buvo perspėtas, kad juos draudžiama arti nuo 2025 m. Tokie ribojimai, anot jo, paliečia apie 100 ha.

„Patyriau šoką. Peržiūrėjau durpžemių žemėlapį ir pamačiau, kad mano laukuose netaisyklingomis konfigūracijomis pažymėti kai kur mažesni, kai kur didesni durpžemių plotai. Tokių į laukus įlendančių durpžemių ruoželių ar plotelių vienur yra gal po 5 ar 10 proc., kitur gal tik 2–3 proc. lauko, bet jeigu juos draudžiama arti, tai ir viso lauko negali arti. Taip 100 ha apribojama ūkininkavimo galimybė. Juk negaliu tame pačiame sklype išskirti žemės plotelių ir vienur taikyti vienokią, o kitur – kitokią žemės dirbimo technologiją. Matyt, tik bepročiai taip darytų, ūkininkaujantis žmogus sveiku protu nesuvokia tokių absurdiškų draudimų“, – konstatavo redakcijos pašnekovas.

Durpžemiuose leidžiamas neariamasis žemės dirbimas, tačiau, anot ūkininko, žemdirbystės praktika rodo, kad visgi kai kur reikia grįžti prie plūgo ir bent kas kelerius metus arti laukus. „Man tuose laukuose tai būtų uždrausta. Svarbiausia, kad nežinau, nei kas nustatė ten durpynus, nei kas ir kokiu pagrindu įvedė tokius draudimus. Man niekas pagrindimo nepateikė ir nepaaiškino, tik informavo, kad negalima arti. Anksčiau niekada nemačiau ir negirdėjau, kad kas nors mano laukuose būtų tikrinęs ir žiūrėjęs dirvožemius, atlikęs žemės tyrimus ir pan. Gal iš tarybinių laikų paėmė kokius senus duomenis ir kokie nors studentai nupiešė žemėlapyje? Tai suvaržymai, kurie nėra pagrįsti loginiais argumentais ar teisiniais dokumentais. Kokiu teisės aktu remiantis tai padaryta – ar ministro įsakymu, įstatymu, Vyriausybės nutarimu? Niekas nepaaiškina. Toks „kosmosas“, kai gali bet kur ir bet ką uždrausti“, – nuostabos neslėpė vyras.

Panašu į pasityčiojimą

Ūkininkas sakė, kad iš pažiūros dalyje plotų durpžemių yra, bet dėl dalies kitų vietų galima būtų ginčytis. Jam buvo paaiškinta, kad jeigu yra netikslumų, jis turėtų tai nufotografuoti ir atsiųsti kaip įrodymą. „Ką man fotografuoti – kviečių ar rapsų lauką? Tai yra akivaizdžios patyčios iš dirbančio žmogaus“, – piktinosi javų augintojas.

Perspėjimo dėl durpžemių sulaukęs žemdirbys kol kas nelinkęs veltis į aiškinimąsi su institucijomis, nes yra praradęs viltį rasti tiesą. „Žinau, kad su biurokratais aiškintis yra beviltiška. Jie ras, ką atsakyti, nurodys, kad taip liepia Europos Sąjunga (ES), Aplinkos ministerija (AM) ar dar kažkas kitas. Esu praradęs bet kokį pasitikėjimą tomis institucijomis, nes sprendimai neretai nėra suvokiami sveiku protu. Gaila būtų sugaišto laiko. Pasidalinu tik su spauda, nes negaliu nutylėti. Manau, kad nemažai ūkininkų su tuo susidūrė, bet nenori apie tai kalbėti. Iš tikrųjų tai panašu į vaikų darželio lygį, kai pasipila sveiku protu nepaaiškinami draudimai“, – palygino ŪP pašnekovas.

Apie draudimus ūkininkui buvo pranešta, tačiau kas kompensuos veiklos nuostolius, nepasakyta. „Uždrausti ir apriboti nereikia daug proto, bet kokios to bus pasekmės? Ir ne tik ūkininkui, bet ir valstybei. Kuo toliau, tuo vis labiau nesiskaitoma su žmogaus ūkine veikla, galų gale, ir su žmogaus teisėmis“, – savo pastebėjimais dalijosi vyras.

Susitaikė su kuriozais

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Druskininkų krašto ūkininkas Žydrūnas Nevulis ŪP sakė, kad jau susitaikė su durpžemių kuriozais. Durpžemių jo dirbamoje žemėje nustatyta ne vienoje vietoje, o viename iš sklypų, anot ūkininko, durpžemis pažymėtas ant kalnelio, kur aplink smėlis.

„To ploto nedirbu, neariu ir neieškau teisybės. Bet kad ten blogai pažymėta, tai faktas, nes aplink toje vietoje ant kalvelės yra smėlis, o virtualiame žemėlapyje – durpžemis. Įdomiausia tai, kad pačiam ūkininkui reikėtų įrodinėti, jog ten nėra durpžemio, siūloma kasti, atitinkamai fotografuoti ir siųsti kažkam parodyti. Kažkas pridarė klaidų, o ūkininkas turi taisyti. Jeigu kažką blogai padarė, tegu atvažiuoja, pasižiūri ir ištaiso klaidą. Bet jie net nebuvę vietoje, matyt, iš palydovo nuotraukų ar senų duomenų taip nustatė ir išeina tokie kuriozai“, – piktinosi Ž. Nevulis.

Kėsinamasi į nuosavybę?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.