2023 metų savanorė Viktorija: „Labai svarbu nepasiduoti!“

Pirmos nugalėtos baimės sveikuolių stovyklose

Su sveikuoliais susipažinau atvykusi į jaunimo stovyklą ,,Laisvės kodas“, į kurią nuvažiavau pasiūlyta mamos. Atvažiavau ir nebenorėjau išvykti. Esu labai dėkinga mamai, tik jos dėka pavyko atrasti šį naują pasaulį. Tai buvo saugi erdvė augti ir tobulėti, atskleisti savo baimes ir su jomis dirbti. Pirmą kartą jaučiausi saugi dalindamasi savo mintimis. Po vienos sesijos džiaugsmo ašarų pasižiūrėjau į veidrodį ir nuoširdžiai pagalvojau, sau: ,,Vau, kokia aš graži”. Dar nebuvau savęs tokios mačiusi, apie tą kartą galvoju iki šiol. Po stovyklų labai pasikeičiau, pradėjau sveikai maitintis, taikiau emocijų valdymo technikas, kvėpavimo praktikas ir bendravimo patarimus.

Kartais pavargsti taip, kad atrodo tuoj palūši

Ketvirtą kartą būnant stovykloje buvau pakviesta savanoriauti. Savanoriauju jau 2 metus ir neketinu sustoti.

Savanoriai turi įvairių pareigų, aš dažniausiai prižiūriu mažamečius vaikučius, taip pat esu dirbusi ir virtuvėje. Joje vyksta daug įdomių pokalbių ir pamokų, o vieni geriausių prisiminimų - visas būrys savanorių kartu skutame kalną bulvių ir dainuojame. Taip pat kartą padėjau jaunesnių vaikų grupės vadovei ir man buvo priskirta atskira vaikų grupelė. Bendraudama su jais jaučiausi tarsi pati grįžusi į vaikystę, kartu darėm darbelius, kalbėjomės, žaidėm, kūrėm pasirodymą stovyklos uždarymui. Po jo neapsakomai didžiavausi vaikais.

Su mažyliais kitaip, maždaug 2 metų vaikučiai dar labai priklausomi nuo tėvų, tad jiems išeinant į užsiėmimus neretai būna daug ašarų. Tada turi švelniai ir ypatingai kantriai su jais elgtis, pašnekinti, nuraminti ir apkabinus paaiškinti, kad tėveliai niekur nedingo ir grįš. Tokie mažyliai dar nemoka išreikšti norų ir minčių, turi jiems padėti, ir prižiūrėti visą laiką neatsitraukdamas. Tai pareikalauja daug jėgų. Nors būna ir ašarų, didelio fizinio ir emocinio nuovargio, man labai patinka būti su vaikais. Jų šypsenos ir juokas, nuoširdumas viską atperka.

Teko vesti kelis uždarymo vakaro renginius, prisidėti prie naktinio žygio organizavimo. Tai tikrai padėjo tobulinti savo organizacinius įgūdžius.

Savanorystė augina

Savanorystė ir dalyvavimas stovyklose man labai padėjo tobulėti, geriau pažinti save. Pasikeitė mano pasaulėžiūra, požiūris į savo sveikatą, bendravimą. Savanorystė - pats geriausias būdas mokytis kantrybės: skutant morkas ar bandant sugaudyti pašėlusius vaikus. Prireikė laiko, kol supratau, kad savanorystė - tai pasirinkimas tarnauti kitiems. Mes esame pavyzdys kitiems, įkvėpimas padėti, pasakyti gerą žodį ar paprasčiausiai padovanoti šypseną. Padėti, tai tikras malonumas. Savanoriaudama aš ne tik duodu, bet ir pati gaunu neapsakomai daug!

Įsimintiniausias įvykis - niekada nepamiršiu, kai prieš visą savanorių ir vadovų komandą teko prisipažinti, kad stovyklos pradžioje, kai buvo paprašyta, neatidaviau telefono. Jaučiau didelę gėdą ir nusivylimą savimi, tačiau supratau, kad svarbu tiesa, atvirumas ir gebėjimas pasimokyti iš savo klaidų - tenai tai itin vertinamos savybės.

Sveika gyvensena keičia gyvenimo kokybę ir nuotaiką

Supratau, ko noriu, kas man svarbu, išsigrynino svarbiausios vertybės. Man neretai pritrūksta pasitikėjimo savimi, drąsos, valios, bendravimo įgūdžių, pagarbos kitiems ir netgi sau pačiai, aš taip pat mėgstu patingėti, kartais pasielgiu savanaudiškai. Kartais tikrai norisi viską mesti, tačiau būtent tada mes ir augame, kai nepasiduodame. Stovyklos padėjo tai suprasti. Išmokau kantrybės, gerumo, nuolankumo, atlaidumo sau ir kitiems. Įspūdinga, kaip ankstyvesnis poilsis, šaltos maudynės, rytinė mankšta ir sveika mityba gali paveikti kasdienybės kokybę ir nuotaiką.

Skirtumas tarp bendraminčių ir bendraamžių

Savanoriaudama ir dalyvaudama stovyklose susiradau nuostabių draugų. Mes suprantame ir palaikome vieni kitus. Tai žmonės, su kuriais jaučiuosi jaukiai ir galiu laisvai dalintis savo mintimis, nėra ko gėdytis. Visi tokie sąmoningi ir supratingi, atvirai galiu pasakyti, kad mokausi ne tik iš vadovų, bet ir iš draugų, tikrai žaviuosi savo pakeleiviais šioje atradimų kelionėje.

Neretai tarp bendraamžių jaučiuosi tarsi ne savo vietoje. Požiūris į žalingus įpročius skiriasi kaip diena ir naktis. Kai dalinuosi savanoriavimo patirtimis, kai kam atrodo nesuprantama, kad galima savaites dirbti už dyką. Labai džiaugiuosi, kad stovyklose ir savanoriaudama sutikau naujų draugų, su kuriais kartu augame!

Užrašė Sigita Labutienė / www.sveikuoliai.lt

Viršelio nuotr. Mildos Šimkutės