VMVT dirba gerai, bet reformų vis tiek reikia?

Nuo praėjusių metų rugsėjo, kai Vyriausybė atleido Joną Milių, ilgametį Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) vadovą, naujasis iki šiol nepaskirtas. Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko teigimu, naujojo VMVT vadovo skyrimo klausimas neaktualus, kol nėra aiški pačios tarnybos ateitis. O ši paaiškės, kai Vyriausybė apsispręs, kaip turi atrodyti VMVT bei kitos agentūros, tarnybos, institucijos po pertvarkos. Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausia nuomonės dėl ketinimų nuo VMVT atskirti Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI), sumažinti teritorinių VMVT skaičių bei svarstyti pačios tarnybos pavaldumą.

Žemės ūkio ministras Bronius MARKAUSKAS: „Ne be pagrindo VMVT vadovai teigia, kad ši institucija ES ir pasaulyje vertinama labai gerai. Tai liudija vis naujų eksporto rinkų atidarymas mūsų šalies maisto ir žemės ūkio produkcijos gamintojams. Bet kalbant apie šios tarnybos įvairias vidines procedūras, tiek Ministras Pirmininkas, tiek aš pats turime tam tikrų priekaištų. Ir buvusio tarnybos vadovo Jono Miliaus, sakykime, ne pats maloniausias atvejis parodo, kad ne viskas padaryta, kad privatus verslas negalėtų lemti tam tikrų VMVT sprendimų. Turime ką veikti mes, taip pat ir pati tarnyba. NMVRVI, kurio laboratorijose atliekami visi tyrimai, mano įsitikinimu, reikėtų nuo VMVT atskirti vien tam, kad neliktų galimybės lemti, kokie tyrimų duomenys bus viešinami, o kokie – ne. Reikia pripažinti ir tai, kad svarstoma, ar reikia tiek, kiek dabar yra teritorinių VMVT. Gerokai sumažėjo ūkininkų laikomų gyvulių, perdirbimo įmonių. Tikriausiai dabar pats laikas apsispręsti, ar geriau turėti mažiau, bet stipresnių tarnybų apskrityse, nei daug smulkių ir silpnesnių kiekviename rajone. Reikia pripažinti, kad VMVT yra viena didžiausių, sudėtingiausių, todėl matomiausių bei įtakingiausių šalies institucijų. Tikrai vienu mostu ir labai greitai optimalaus varianto nerasime, bet svarstyti yra ką. Dėl VMVT priklausomybės kitai ministerija, ne ŽŪM, ir anksčiau būdavo vis pasvarstoma. Prieš kurį laiką Sveikatos apsaugos ministerija gana dažnai reiškė tam tikrų pretenzijų, bet pataruoju metu jų nebegirdėti. Nors pagal tai, kurios srities specialistai dirba VMVT, ši priklausomybė SAM ar ŽŪM nebūtų labai svarbi. Ko gero, daugiausia klausimų bus svarstant, ar VMVT turėtų būti tiesiogiai pavaldi Vyriausybei ar, kaip dabar, ŽŪM. Pastaroji formuoja maisto politiką, vadinasi, ją reikia įgyvendinti, o tai neatsiejama nuo kontrolės mechanizmo. Šiandien tvirtinti galiu tik tiek, kad ypatingi perversmai neplanuojami, reikia tiesiog sustyguoti tam tikras pozicijas.“ Biržų rajono ūkininkas Vytautas STANKEVIČIUS: „Gyvulius auginantis ūkininkas ypač priklauso nuo aplinkos apsaugos institucijų ir VMVT. Šiandien vertindami gyvulininkystę šalyje, akivaizdžiai matome: ganyklos tuščios, tvartai apytuščiai, fermos kai kur bepradedančios griūti. Šioje vietoje darau pauzę ir noriu, kad kiekvienas darytų savo išvadas, ar viskas gerai. Ką reikėtų reformuoti iš esmės, sunku atsakyti. Apie mūsų rajono teritorinę VMVT galiu atsiliepti tik teigiamai, puikiai bendradarbiaujame ir dažniausiai visus klausimus išsprendžiame konstruktyviai. Būna, padiskutuojame dėl vienokių ar kitokių reikalavimų bei nurodymų, bet jų darbui ir bendravimui neturiu priekaištų. Mano galva, visos reformos pirmiausia turi būti labai gerai apgalvotos. Be to, kokie įstatymai bebūtų priimti, jeigu tokiai institucijai kaip VMVT vadovaus neryžtingas ir negalvojantis žmogus, nieko gero nebus. Tad pirmiausia, ko tikimės, tai konstruktyviai mąstančio VMVT vadovo ir kad teritoriniams skyriams vadovautų ne tik baudžiantys, o labiau patariantys, kaip spręsti gyvulių augintojams kylančias problemas, žmonės. Teritorinių VMVT, mano galva, turėtų likti tiek, kiek yra dabar, nes veterinarijos specialistų paslaugų – mokymų, patarimų, kaip susigaudyti teisės aktuose, prireikia labai dažnai. Kažin, ar sustambintose tarnybose, kurių būtų mažiau, darbuotojams užtektų laiko ir galimybių aptarnauti visus besikreipiančius ūkininkus. Tolimesnis biurokratas bus tik svetimesnis ir griežtesnis mūsų atžvilgiu.“ Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regioninės atstovybės vadovas Kazimieras LUKAUSKAS: „Dirbau ir kūriau VMVT 20 metų su visomis penkiolika Vyriausybių. Suprantu, kad, pagal dabartinius vadybos kanonus, toks ilgas vadovavimas reformuojamai sistemai blogai, bet tuo metu tai reiškė stabilumą. Šiandien pasakyti norėčiau tiek: per paskutinius penkerius metus VMVT priskirta labai daug įvairių funkcijų, tačiau finansavimas nepadidintas. 2011 m. atliktas VMVT optimizavimas nedavė jokio efekto. VMVT regioniniai padaliniai neteko savarankiškumo ir net pagal sudarytus kontrolės planus be VMVT vadovybės raštiško leidimo specia­listai negali pajudėti iš įstaigos. Vadovaujamasi logika: „Centras viską mato geriau“, nors centre sumažėjo kvalifikuotų specialistų. Pastaraisiais metais VMVT ir ypač NMVRVI didelę įtaka darė politikų spaudimas, siekiant įdarbinti savus partiečius, proteguoti įmones, o tam, deja, negalėjo atsispirti vadovai. VMVT įsivyravo „telefoninė teisė“ ir atsirado daug nepakankamos kvalifikacijos darbuotojų. Mažinti regionų VMVT įstaigų negalima, nes gyvuliai laikomi kaimuose, regionuose, ten yra ir maisto gamybos subjektai. Ar ūkininkai, verslininkai turės važiuoti susitikti su VMVT darbuotojais dešimtis kilometrų ir kažin ar kvalifikuotesniais negu jų regione? Kokiu pagrindu bus vertinama, kad viena savivaldybė turės VMVT įstaigą, o kita ne? Juk ir šiuo metu teritorinių VMVT nėra tose savivaldybėse, kuriose nėra gyvulininkystės ir maisto tvarkymo subjektų. Tačiau centrinėje VMVT įstaigoje etatų skaičių reikėtų sumažinti bent trečdaliu, o išsilavinusiems ir motyvuotiems veterinarijos specialistams atlyginimus padidinti iki konkurencingo dydžio. NMVRVI atskyrus nuo VMVT susilpnės rizikos vertinimas dėl užkrečiamųjų gyvulių ligų patekimo iš užsienio valstybių, nes prie tam tikrų veterinarinių elektroninių informacinių sistemų pasaulyje juridinę teisę jungtis turi tik VMVT įstaigos. Būtina iš naujo įvertinti pagal veiklos sritis esamus darbuotojus, nes NMVRVI nuostatai nurodo, kad rizikos, laboratorinę ir mokslinę veiklą vykdo tos srities specialistai, turintys aukščiausias kvalifikacijas ir mokslinius laipsnius. Patartina atleisti padėjėjus, referentus, patarėjus, sekretorių asistentus, nes jų darbas nesusijęs su NMVRVI tiesiogine veikla.“ Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Vidmantas BIŽOKAS: „Žemės ūkio ministras mus yra patikinęs, kad labai gerai neapsvarsčius galimų VMVT veiklos, struktūros ar pavaldumo pokyčių poveikio jokie sprendimai karštosiomis nebus priimami. Bet kokios reformos VMVT veikloje turi būti tvirtai logiškai pagrįstos, ekonomiškai naudingos, nes kitokiu atveju prarasime didžiulį autoritetą turinčią svarbią instituciją.“ Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus MACKEVIČIUS: „Gana sunku verslui komentuoti VMVT darbą, juk kiekvienas darome tai, ką privalome. Tačiau iš esmės bendradarbiavimu esame patenkinti, nes daugeliu atvejų jų specialistų pagalba ir patarimai mums yra reikalingi ir vertingi. Dėl VMVT pavaldumo ar vidinės struktūros pokyčių negalime nieko komentuoti, čia jau Vyriausybės, kitų valstybės institucijų požiūrio klausimas, o mes šiai tarnybai dėl darbinių santykių jokių priekaištų neturime, priešingai, už VMVT indėlį atveriant naujas eksporto rinkas mūsiškiams perdirbėjams ir gamintojams esame labai dėkingi. Be abejo, įvairių smulkių niuansų ir variantų, ką būtų galima tobulinti, visada galima rasti ir siūlyti, tačiau iš esmės sistema veikia gerai.“

Parengė „ŪP“ korespondentė Elena RINKEVIČIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.