VMVT tvirtovė nepasiduoda

VMVT direktorė Audronė MIKALAUSKIENĖ:

„VMVT direktorius yra priimamas į pareigas po konkurso Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir skiriamas 5 metų kadencijai. Aš, kaip VMVT direktorė, nesu gavusi oficialaus pasiūlymo trauktis iš pareigų. Toks „pasiūlymas“ buvo pateiktas žodžiu susitikime su Vyriausybės kancleriu (L. Rudžiu – red.) ir Lietuvos ministro pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais (Vigilijumi Jukna – red.), nurodant, kad tiesioginis vadovas (tuometis premjeras G. Paluckas) manimi nepasitiki. Tiesiogiai tokio komentaro iš G. Palucko nesu gavusi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kanceliarijos išvadoje yra konstatuota, kad „tarnybinis VMVT direktorės vertinimas nebuvo išsamus, motyvuotas, objektyviai ir pagrįstai argumentuotas, todėl priimtas sprendimas, kad VMVT direktorės tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nepagrįstai“.

VMVT nėra gavusi jokių nei Valstybinės darbo inspekcijos, nei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ar kitų institucijų išvadų apie padarytus pažeidimus dėl tarnybos ar tarnybos direktorės veiksmų ar veiklos vykdymo. VMVT veikla nuolat yra tobulinama, pasitelkiant vidaus ir išorės ekspertus, taip pat vadovaujantis susijusių institucijų rekomendacijomis veiklai gerinti.

Taip, dėl neobjektyvios ir nepagrįstos Vyriausybės kanceliarijos išvados svarstau tokį sprendimą skųsti teismui.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis MAŽEIKA:

„Šiuo atveju reikia ir objektyvumo. Todėl jeigu ŽŪM, tuomet vadovaujama dar Kęstučio Navicko, iškėlė lūkesčius, nes VMVT politiką formuoja būtent ŽŪM, o atskaitinga ir pavaldi yra Vyriausybei, kurios strategija buvo centralizuoti, naikinti padalinius, o tai ir padarė tuometė vadovė, aš tam nepritariau. Tai buvusios konservatorių Vyriausybės, su K. Navicku priešakyje, politiniai sprendimai, kurių pasekmes dabar matome akivaizdžiai ir kurios netenkina turbūt ne tik politikų, bet ir eilinių žmonių, susiduriančių su šitos institucijos neprieinamumu – uždaryti padaliniai, žmonės negali sulaukti realios pagalbos, tai daroma nuotoliu, telefonu ir visais kitais būdais. Tai yra tie politiniai sprendimai, tos užduotys, kurias įgyvendino šita VMVT vadovybė. Ar buvo keliami kiti tikslai? Aš to negaliu pasakyti, gal reikėtų pasitikslinti, bet turbūt, kad ne.

Ji atliko tą darbą taip, kaip jai buvo nurodyta iš ministerijos ir Vyriausybės. Todėl gal pirmiausia reikėtų vertinti, kokie tie darbai buvo tęstini, ar jie kada nors buvo sustabdyti, ar buvo pakeista organizacijos veiklos kryptis, nes vis tik yra vadovaujamasi strateginiais sprendimais, kurie priimami tiek ŽŪM, tiek Vyriausybėje. Turbūt reikėtų pradėti nuo čia ieškoti ir tada vertinti, ar tai buvo įgyvendinta, ar ne. Nors dabar esama situacija manęs labai netenkina, bet ar tikrai kalta vadovė, kad dabar ją ir pakeitus, sunkiai įsivaizduoju, jog situacija labai stipriai pasikeistų. Kai kas VMVT viduje tokios situacijos pasikeitimą vertina gerai, požiūrį į tam tikrų verslo standartų pasikeitimą, kad kai kuriais atvejais nebėra dvigubų standartų, kad atsirado principingumas, reakcija, bet paprasti ūkininkai, kurie augina produkciją, mato akivaizdžias blogas padarytų sprendimų pasekmes.“

Lazdijų r. sav. Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas, anksčiau vadovavęs VMVT Lazdijų padaliniui, Auridas MARCINKUS:

„Prieš pradėjus vadovauti A. Mikalauskienei, iš mūsų VMVT mokėsi ir kitos valstybės. Mes, kaip ekspertai, važiuodavome į kitas šalis, aš pats esu vykęs į Serbiją ir ten mokęs šios srities specialistus. Mūsų sistema veikė puikiai, ji buvo pažangi ir pripažinta kaip gera, prasidėjusi VMVT vadovaujant Kazimierui Lukauskui. Buvo gera kontrolės sistema „Nuo lauko iki stalo“, „Nuo tvarto iki stalo“. Aš jau dvejus metus nebedirbu šioje sistemoje, mano žiniomis, dabar ta sistema jau sugriauta, nebeveikia. Matau ir per televiziją, skaitau žiniasklaidoje apie tai, kiek dabar daug VMVT yra problemų, nesutarimų. Vienos teritorinės tarnybos, pvz., Lazdijų, inspektoriai vienaip sprendžia tą patį klausimą, Vilniaus – kitaip, Kauno – dar kitaip. Nebėra bendros sistemos ir, manau, kad ir ūkio subjektams sudėtinga suprasti, kaip daryti, kad viskas būtų gerai. Reikalavimai taikomi nevienodi, nes ir tie inspektoriai juos supranta nevienodai. Ir verslininkams, ir ūkininkams yra sudėtinga suprasti, nes jie nežino, ko VMVT iš jų nori.

Buvo atsitikęs atvejis Varėnos r. ūkininkui, kuris augina arklius. Inspektoriai pradėjo priekaištauti jam, kad arkliams nėra kur nuo lietaus pasislėpti, nėra jokios pastogės ir pan. Galų gale paaiškėjo, kad visų šitų dalykų arkliams net nereikia.

Apie dabartinį VMVT centralizavimą – anksčiau buvo Lazdijų veterinarinė tarnyba, kuriai aš pats vadovavau. Tokios pat tarnybos veikė Alytuje, Varėnoje ir kt., todėl ūkininkams bei verslininkams buvo patogu gauti konsultacijų, patarimų. Dabar Lazdijuose interesantai priimami tik antradieniais ir penktadieniais, ir tik tam tikromis valandomis. Kitu metu kabinetai tušti, nėra su kuo nei pasitarti, nei pasikonsultuoti. Ir tokią „reformą“ padarė būtent A. Mikalauskienė, vos tik pradėjusi vadovauti VMVT. Iki tol dar buvo bent Alytaus departamento Lazdijų skyrius. Tos teritorinės VMVT buvo sudarytos apskričių pagrindu. Dabar Alytaus apygarda apima ir Alytaus, ir Marijampolės apskritis. Įsivaizduokite inspektorių darbą. Dabar jie, pvz., iš Lazdijų turi važinėti po visą tokią teritoriją. Ji yra nuo Kidulių, esančių Šakių r., kur kitame Nemuno krante – Jurbarkas, iki Matuizų (Varėnos r.). Kokia logika, jei VMVT inspektorius važiuoja į Matuizas arba į Kidulius, Vilkaviškį ar Šakius? Vairuotojų nėra, patys inspektoriai vairuoja, o tai reiškia, kad per dieną jie darbo metu užtrunka apie tris valandas vairuodami, atlikdami ne inspektoriaus, o vairuotojo funkcijas. Juk jie nesimokė Veterinarijos akademijoje vairuoti automobilio tris valandas per dieną. Man nesuprantami tokie dalykai. Ir kam tokia VMVT reforma reikalinga, irgi nesuprantu.

Jeigu A. Mikalauskienė gerai dirbtų, skundai ant jos nesipiltų. Jeigu nesugeba vadovauti, tai ir yra tų skundų. Ne kiekvienas sugeba vadovauti – gali būti labai geras savo srities specialistas, bet labai blogas vadovas. Matau, kas belikę dabar iš tos tarnybos, kokia ji buvo, kai, rodos, nuo 2000 m. prie jos veterinarinės kontrolės buvo prijungta ir maisto kontrolė. Nuo tada ir prasidėjo tos visos struktūros, sistemos kūrimas. O paskui paėmė laisva ranka ir sugriovė visą puikiai veikusią Veterinarijos tarnybą. Ir buvo aiškinta, jog tai padaryta dėl to, kad būtų kuo mažiau korupcijos apraiškų. Argi tai gali turėti įtakos korupcijai?“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.